Sparčiai artėjančios Kalėdos daugeliui asocijuojasi su spalvotomis girliandomis, skambančiomis dainomis ir šurmuliuojančiais vakarėliais. Visgi būtent tai – šviesos, triukšmas, emocijų gausa ir netikėti pokyčiai – daliai žmonių gali tapti tikru iššūkiu. Vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, auginančios dainininkė Katažina Zvonkuvienė ir įstaigos „SOS autizmas” įkūrėja Ilona Plavska pasakoja, kaip atrodo didžiosios metų šventės jų šeimoje ir atskleidžia, kad tik priimdami vieni kitų skirtumus galime džiaugtis šiuo kiekvienam magišku laikotarpiu.
Žinoma dainininkė K. Zvonkuvienė pasakoja, kad Kalėdos jų šeimoje prasideda jau pirmąją gruodžio dieną, o šis laikotarpis visai šeimai yra išties ypatingas.
„Mūsų šeimoje Kalėdos yra pati laukiamiausia šventė metuose. Kaip ir vaikystėje, tikiu, kad tai yra tikras stebuklų, svajonių išsipildymo metas, kai aplink yra daugiau gerumo, šypsenų. Mūsų vaikai yra gimę pirmąją gruodžio dieną, tad tai yra ir simbolinė švenčių pradžia, turime tradiciją, kad šią dieną namuose jau spindėtų eglutė, lemputės, vyrautų kalėdinės nuotaikos“, – pasakoja K. Zvonkuvienė.
Pasiruošimas kitokioms Kalėdoms
Aštuonmetį Donatą, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginantį K. Zvonkuvienė pasakoja, kad iššūkių keliančiam šventiniam laikotarpiui sūnų bando paruošti kartu su visa šeima.
„Didžiausias iššūkis mano sūnui yra garsai, šviesos, šurmulys, žmonės. Jis net nejaučia to malonumo gauti dovaną, nes tai jam yra papildomas trikdis. Didžiausias iššūkis – paruošti Donatą Kalėdų laukimui. Per tiek metų tikrai išmokome laukti Kalėdų kitaip, nes Kalėdos būna visokios ir visos jos Kalėdos. Džiaugiuosi, kad šiemet į visų mūsų skirtumus dėmesį atkreipia ir „Telia“ kalėdinė kampanija“, – sako K. Zvonkuvienė.
Žinoma moteris pasakoja, kad nuo pat švenčių laukimo pradžios, kalbasi su sūnumi, pasakoja, ko jis turėtų tikėtis, kokie svečiai aplankys namus ir akcentuoja, kad tik pasijutus neramiai, jis visada galės apsikabinti mamą ar tėtį, nueiti į savo kambarį ir taip nurimti.
Jai antrina ir įstaigos „SOS autizmas“ įkūrėja I. Plavska, auginanti sūnų Aleksandrą, kuri pasakoja, kad Kalėdos, sužinojus autizmo diagnozę, tapo ramesnės, tačiau tokios pat džiaugsmingos ir laukiamos.
„Aleksandrui patinka žmonės, bet svečiuose praleidžiame trumpesnį laiką nei anksčiau. Vos tik pastebiu, kad sūnui atsiranda per daug stimulų, vykstame namo. Kalėdos mums, ramybės, jaukumo, kokybiško laiko kartu metas”, – kalba I. Plavska.
Pasak jos, šiuo metu jų šeimoje vyksta Aleksandro supažindinimas su Kalėdomis, simbolių įprasminimas.
„Neseniai viename prekybos centre Aleksandras susitiko su Kalėdų seneliu, noriai su juo fotografavosi, kalbėjo. Namuose taip pat esame pastatę eglę, bet dar jos nepuošiame. Šiemet patikėsiu šią užduotį Aleksandrui – eglutę jis galės papuošti kaip tik nori”, – apie pasiruošimą Kalėdoms pasakoja „SOS autizmas“ įkūrėja.
Kartu kuria tradicijas be išankstinių lūkesčių
Pasak I. Plavskos, jos šeima turi nemažai Kalėdų tradicijų, bet viena iš jų jai ir jos sūnui – ypač patinka.
„Kaip ir dauguma autistiškų vaikų, Aleksandras nevalgo mišrainių, silkių – tradicinių švenčių patiekalų. Tad turime tradiciją kiekvienais metais kartu kepti imbierinius sausainius, esame atsirinkę receptą, kuris mums labai patinka. Viską darome kartu – nuo tešlos paruošimo iki sausainių dekoravimo. Džiaugiuosi, kad ši tradicija yra mūsų, o ne primesta kitų“, – pasakoja I. Plavska.
Apie tradicijas ir veiklą kartu su sūnumi kalbanti K. Zvonkuvienė pastebi, kad svarbiausia – duoti sau ir vaikui laiko, neskubinti ir nespausti. „Štai pernai Donatas noriai puošė eglutę, o šiemet – ne. Taip ir banguojame, balansuojame, bet tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas. Nors sūnus sunkiai išlaiko dėmesį, žingsnis po žingsnio įtraukiame jį į įvairias šeimos veiklas. Tai jau yra didžiulis laimėjimas“, – pasakoja žinoma dainininkė.
