Vytauto Didžiojo universitete prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a.) veikia paroda „Gyvybės stebuklas”, kurioje eksponuojamos Klyvlende (JAV) gyvenančio kunigo Kęstučio Žemaičio Vytauto Didžiojo universitetui dovanotos knygos, periodiniai leidiniai, vaizdo medžiaga prenatalinės ir perinatalinės psichologijos tema. Parodą „Gyvybės stebuklas” galite išvysti K. Donelaičio g. 52, II a.
Paroda universitete veiks iki lapkričio 2 dienos.
Gyvename tokiu laikotarpiu, kai viskas labai greitai kinta. Keičiasi požiūris į gyvybę, jos prigimtį ir žmogaus pradžią. Jeigu prieš keletą dešimtmečių gydytojai sakydavo, kad gimęs kūdikis neturi sąmonės ir kad pirmieji sąmonės požymiai atsiranda po 2–3 mėnesių, kai kūdikis pradeda šypsotis, tai šiandien žinome, jog kūdikis mokosi dar tebebūdamas motinos įsčiose.
Vis dažniau girdime apie prenatalinę (prae-prieš, natalis-gimdymas) ir perinatalinę (peri-apie, natalis-gimdymas) psichologiją, jos svarbą pilnavertei vaiko vystymosi raidai. Atsiranda tokios sąvokos kaip sąmoninga motinystė ir tėvystė, besilaukianti pora, perinatalinė kultūra.
Prenatalinė, perinatalinė psichologija ir medicina – naujas tarpdisciplininis mokslas, kuris suteikia galimybę bendradarbiauti įvairių sričių – medicinos, psichologijos, švietimo, antropologijos, sociologijos, filosofijos ir kt. specialistams. Gausūs moksliniai tyrimai, atlikti per pastaruosius 20 metų parodo, kad, skirtingai nuo egzistuojančios nuomonės, vaikas iki gimimo turi sąmonę, reaguoja į supančios aplinkos sąlygas, išreiškia savo jausmus, jaučia meilę ir pavojų, todėl tėvams svarbu sukurti emocinį, psichologinį ryšį tarp savęs ir dar negimusio mažylio. Mažyliai įsčiose ypač jautriai jaučia tai, ką jų mama (ar tėtis) kalba bei daro. Mažyliai žino ar jie laukiami, ar ne. Vaikui įsčiose reikia meilės ir šilumos. Ir jeigu jis to negauna, sutrinka jo fiziologinis vystymasis. Mažylis – tai ne tik fizinis kūnas. Tai protas, emocijos, dvasia, žodžiu – „Vientisas AŠ”.
Perinatalinės psichologijos nauda yra akivaizdi tolesnių vaiko gabumų plėtojimui, aplinkinio pasaulio pažinimui, savęs suvokimui bei emocinio stabilumo formavimuisi. Nauda pasireiškia abipusiu ryšiu. Gimęs mažylis ne tik iškart atpažįsta abu tėvus, tačiau tolesnėje jo raidoje geba sklandžiai bei sąmoningai su jais bendrauti bei sėkmingai ugdyti dar iki gimimo pradėto kurti ryšio tamprumą.
