Šią savaitę minima Europos imunizacijos savaitė, kurios dėmesio centre – pasaulinis skiepijimo rodiklių nuosmukis dėl COVID-19 pandemijos. Su vakcinacijos problema susiduria ir Lietuva – remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) praėjusių metų veiklos ataskaita, 2010–2021 m. šalyje stebimas visų pozicijų skiepijimo aprėpčių mažėjimas.
Pasaulyje vakcinomis valdomos mažiausiai 25 infekcijos, o gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų, tačiau Lietuvoje traukiasi net pasiekti rodikliai. Higienos instituto duomenimis, vaikų imunizacijos apimtys ženkliai mažėja nuo 94 proc. (2017 m.) iki 89,41 proc. (2022 m.), taip pat 2020 m. 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje nuo gripo paskiepyta vos 13 proc., kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 44 proc.
„Vertinant 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitos duomenis, Lietuvoje yra vienos mažiausių skiepijimo gripo vakcina apimčių iš ES valstybių. Pagal šalių pateiktus duomenis, paskiepytų vyresnio amžiaus žmonių, nėščiųjų ir sveikatos priežiūros darbuotojų dalis iš visos rizikos grupės populiacijos Lietuvoje yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų mažesnė nei pirmaujančiose šalyse, tokiose kaip Belgija, Airija ar Didžioji Britanija, kur skiepijimo apimtys beveik siekia rekomenduojamą 75 proc. rizikos grupių populiacijos skiepijimo apimtį“, – pastebi Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Anot jos, kad pavyktų pagerinti šalies skiepijimo rodiklius, taip pat sumažinti pacientų srautus sveikatos priežiūros įstaigose bei tinkamai pasirūpinti sparčiai senstančia visuomene, būtina vykdyti aktyvesnę vakcinavimo plėtrą vaistinėse.
Pasiskiepyti visai šeimai
Vaistinės vakcinacijos paslaugas gyventojams pradėjo teikti nuo 2021 m. kovo 1 d., kai vaistininkai ėmė skiepyti erkinio encefalito bei gripo, o vėliau ir COVID-19 vakcinomis. Prie šio sąrašo pernai prisijungė ir vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos.
„Šiuo metu Lietuvoje išplėstinės praktikos vaistininkais jau tapo 745 specialistai – jie turi licenciją skiepyti gyventojus. Taip pat nuolat daugėja ir vakcinavimo kabinetų vaistinėse visoje Lietuvoje, šiuo metu jų turime apie 140. Tačiau vakcinavimo plėtra Lietuvos vaistinėse nėra tokia efektyvi ir prieinama šalies gyventojams, kokia galėtų būti, nes per pastaruosius metus nebuvo priimti jokie teisės aktai, sudarantys galimybę greičiau ir paprasčiau pasiskiepyti vaistinėse“, – atkreipia dėmesį K. Nemaniūtė-Gagė.
Pavyzdžiui, vaistinėse galima vakcinuoti tik pilnamečius asmenis, dėl ko dalis Lietuvos gyventojų neturi galimybės greitai ir arti namų pasiskiepyti, o tai gali turėti reikšmingos įtakos imunizacijos apimčių mažėjimui Lietuvoje.
„Ypatingai ši paslauga reikalinga tuomet, kai visa šeima atvyksta pasiskiepyti, pvz., nuo erkinio encefalito, tačiau jaunesniems šeimos nariams vaistinėje ši paslauga vis dar negali būti suteikiama.“, – akcentuoja LVA pirmininkė.
Daugiau vakcinų vaistinėse
Vaistinių atstovės teigimu, vaistinėms suteikus galimybę vykdyti vakcinaciją, tikrai nemažai gyventojų, kurie prieš tai niekur nesiskiepijo, vis dėl to apsisprendė pasiskiepyti vaistinėse. Tačiau vaistinėms sudarius galimybę skiepyti vos keliomis vakcinomis, neįmanoma pasiekti vakcinavimo rodiklių augimo, kurio siekti ragina ne tik vietos institucijos, bet ir Europos Komisija.
„Vakcinacija vaistinėse vyksta jau kelerius metus, per kuriuos paslauga buvo ir yra vykdoma saugiai bei sklandžiai, ji yra patogi ir patraukli šalies gyventojams, kurie pasitiki vaistininkais. Todėl vaistinėms turėtų būti suteikta galimybė skiepyti visomis negyvomis vakcinomis. Pavyzdžiui, taip vadinamais kelioniniais skiepais (vidurių šiltinės, choleros, hepatito A, hepatito B, pasiutligės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, meningokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso), dėl kurių gyventojai nuolat teiraujasi vaistininkų, mat dabar prieš kelionę tenka laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Kelioniniais skiepais vaistinėse skiepija Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Portugalijoje ir kitose šalyse“, – vardija K. Nemaniūtė-Gagė.
Nemokamos vakcinos turi būti ir vaistinėse
Ji priduria, kad vaistinėse įsteigti vakcinavimo kabinetai turi asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją, tačiau teikiamos vakcinavimo paslaugos nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Tad asmenims, kuriems priklauso valstybės apmokami skiepai, vaistinėse jiems neprieinami, nors tam jokių objektyvių priežasčių nėra.
„Lietuvos vaistinių teikiama vakcinavimo paslauga negali būti apmokama dėl sveikatos sistemos nevienodumo, nors pati paslauga nesiskiria nuo to, kur ji yra atliekama. Šiuo metu Lietuvoje nėra numatyta galimybė gyventojams, kurie gauna vakcinavimo paslaugas vaistinėse, apmokėti šių paslaugų iš PSDF biudžeto. Negana to, nėra imamasi jokių veiksmų, jog būtų rasti sprendimai, kad minėtas apmokėjimas galėtų atsirasti“, – tvirtina LVA pirmininkė.
Tai ypatingai aktualu Lietuvos gyventojams, kuriems priklauso valstybės kompensuojamas gripo vakcina. Ši vakcina nemokamai priklauso 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ir k.t. Tad šie žmonės dažnai teiraujasi ir stebisi, kodėl vaistinėse jie šios vakcinos vis dar negali gauti nemokamai. Tokia pati situacija ir su galimybe pacientams pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos vaistinėse. Ši vakcina priklauso asmenims sergantiems cukriniu diabetu, bronchų astma, širdies nepakankumumu ir kitomis ligomis, tačiau vaistinėse jie negali pasinaudoti valstybės kompensacija. Tad turime situaciją, kad dažnai žmonės net nežino, kad atitinkama vakcina jiems priklauso nemokamai, o net ir žinodami jos negali gauti vaistinės vakcinavimo kabinetuose.
