Vaistininkams – apie 5 mln. litų papildomų išlaidų. Pirkėjams – gaišatis. Taip vertinama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) primesta naujovė.
Reikalaujama nuo balandžio 1-osios vaistinėse įrengti monitorius. Pacientas turi žinoti, kiek kainuoja jam išrašyti kompensuojamieji vaistai. Ir kiek jam tektų už juos primokėti. Jam privaloma suteikti informaciją, už kokio gamintojo analogišką preparatą galima primokėti mažiausiai.
Visas kainas jis turi pamatyti vaistinėje esančiame monitoriuje.
Tokia pat informacija monitoriuje turi būti pateikiama ir apie nekompensuojamuosius vaistus. Pirkėjui turi būti pateiktos visos analogiškų vaistinėje esančių vaistų kainos.
Tokios nuostatos besilaikanti SAM vaistines įpareigojo iki balandžio 1-osios apsirūpinti monitoriais.
Tačiau ne bet kokiais. Tuometis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas vasario 17-osios įsakyme nurodė minimalius gyventojams skirto monitoriaus matmenis: 32 centimetrų ilgio, 25 centimetrų pločio ir reikiamos raiškos (mažiausiai 1024×768 taškų).
Visa tai nurodyta motyvuojant, „kad gyventojai galėtų lengvai perskaityti ekrane pateikiamą informaciją”.
Pagal įsakymą, monitoriai turi būti įrengti kiekvienoje kompensuojamųjų vaistų išdavimo vietoje.
Sunkmečiu SAM primetamais naujais įpareigojimais vaistų rinkos dalyviai toli gražu nėra patenkinti.
Anot Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos (VDPĮA) valdybos pirmininko Gyčio Bendoriaus, monitorių diegimo idėją SAM iškėlė maždaug prieš metus. VDPĮA paprieštaravo šiai SAM užmačiai.
Tąkart tuo viskas ir baigėsi, tolesnių diskusijų nebebuvo.
Tačiau šiemet vasario mėnesį atsirado A. Čapliko įsakymas, turintis daug įtakos farmacijos verslui. Mat monitoriams pirkti reikia didelių investicijų.
Anot G. Bendoriaus, jiems įrengti visose Lietuvos vaistinėse prireiks apie 5 mln. litų. Apskaičiuota, kad vien UAB „Tamro” valdoma grupė „Šeimos vaistinė” monitoriams turėtų išleisti apie 0,5 mln. litų.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1200 vaistinių ir jų filialų. Jose įrengta apie 3000 kompensuojamųjų vaistų išdavimo vietų. Visose jose ir turėtų atsirasti monitoriai.
Tačiau kad įvykdytų SAM reikalavimą, vaistinėms nepakaks vien šio pirkinio. Maždaug penktadalį kompiuterių joms tektų keisti naujais, nes senieji nepritaikyti dirbti su dviem vaizdo plokštėmis.
Pinigų tektų skirti ir užmokesčiui už kompiuterių specialistų darbą, programavimą, kitokias jų paslaugas.
„Įsakyme nurodyti tikslūs monitoriaus parametrai niekuo nepagrįsti. Atrodo, kad vaistinės verčiamos įsigyti juos kuo didesnius ir kuo brangesnius. Neatmetame, kad taip siekiama paremti informacinių technologijų verslą”, – sakė Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos (NFĮA) direktorė Elena Kvedarienė.
Ji įsitikinusi, kad SAM Farmacijos departamento užsakymu sukurta programa vaistinėms netiks.
„Programą užsakiusi SAM su vaistinėmis nederino jokių techninių sąlygų. O juk dauguma vaistinių yra įdiegusios tarptautines kompensuojamųjų vaistų apskaitos programas. Todėl farmacininkams neliks nieko kita, kaip patiems užsakyti ir įdiegti naują programą, susijusią su ta, kuri jau naudojama”, – aiškino E. Kvedarienė.
VDPĮA atstovai teigia, kad ministerija jau yra užsakiusi programavimo darbus iš programavimo paslaugų įmonės „Agmis”.
Vaistininkus šokiruoja ir SAM reikalavimas monitoriuje nurodyti Kompensuojamųjų vaistų kainyne skelbiamas priemokas.
„Paprastai už kompensuojamuosius vaistus pacientai primoka mažiau, nei nurodyta Kompensuojamųjų vaistų kainyne. Todėl monitoriuje pateikiama informacija apie priemokas tiktai klaidintų pirkėjus ir keltų jų nepasitenkinimą”, – įsitikinusi NFĮA direktorė.
Pasak SAM Farmacijos departamento farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjo Tomo Alonderio, vaistinėms didesnių keblumų ar išlaidų, susijusių su programos instaliavimu, neturėtų kilti. Esą programą galima atsisiųsti per paieškos sistemą.
„Šiuo metu Farmacijos departamentas naudoja elektroninę bazinių vaistų kainų apskaičiavimo sistemą. Iki balandžio 1 dienos prie šios sistemos bus įdiegta papildomų funkcijų. Planuojame, kad tai kainuos apie 16 tūkst. litų”, – aiškino SAM Bendrųjų reikalų departamento direktorė Asta Meškerevičiūtė.
