COVID-19 pandemija padarė precedento neturintį poveikį jaunų žmonių psichologinei sveikatai. Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, naujoje Europos Sąjungos ataskaitoje analizuojama, kaip Europos šalys sprendė pandemijos keliamus iššūkius jaunimo psichinei ir emocinei gerovei. Šis tyrimas yra Europos Komisijos pastangų gerinti psichikos gerovę ir mažinti psichikos sveikatos problemų stigmą dalis. „Jaunimo linijos“ apklausa parodė, kad Lietuvoje 83 proc. jaunų žmonių patiria emocinius sunkumus.
Pandemijos metu, Europos šalys ėmėsi aktyviai spręsti jaunimo psichikos sveikatos problemas[1]. Viena iš pagrindinių priemonių, kurių buvo imtasi, tapo psichologinės pagalbos mokyklose stiprinimas, didinant mokiniams prieinamų psichologų ir konsultantų skaičių. Taip pat – mokant mokyklų darbuotojus atpažinti psichikos sutrikimų požymius ir į juos reaguoti.
„Mes visi labai rūpinamės jaunų žmonių emocine gerove. Po pandemijos ir vykstant karui Europoje ši ataskaita apie jaunimo psichikos sveikatą pateikiama pačiu laiku. Džiaugiuosi, kad ES valstybės narės rimtai žiūri į šį iššūkį ir nustatė priemones, kuriomis pirmiausia siekiama padėti jaunimui mokyklose.
Šios pastangos turi būti tęsiamos ir toliau, kad jaunimas galėtų klestėti dabar ir ateinančiais metais, o Komisija visada bus pasirengusi teikti pagalbą“, – sako už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo vykdoma apklausa, kuri parodė, jog jauni žmonės išties susiduria su emociniais sunkumais.
„Jaunimo linijos“ užsakymu Lietuvoje buvo vykdyta apklausa, kuri ji parodė, kad net 83 proc. jaunų žmonių patiria emocinius sunkumus. Apklausos metu buvo klausiama, kodėl jauni žmonės nesidalina sunkumais ir išaiškėjo, kad anot jų, jauniems žmonėms nesinori užkrauti savo problemų kitiems – taip teigė net 50 proc. apklaustųjų. 40 proc. sakė, jog netiki, kad jie kam nors nuoširdžiai rūpi.
Tokie apklausos duomenys tik įrodo, kad būtina kuo daugiau dėmesio skirti jaunimo emocinės sveikatos gerinimui šalyje ir apie tai privalome kalbėti garsiai“, – sako Justinas Juškevičius, nacionalinio Europos jaunimo metų koordinatorius Lietuvoje.
Kartu su valstybių narių, tokių kaip Lietuva, pastangomis Europos Komisija 2022-uosius paskelbė Europos jaunimo metais, taip pripažindama jaunimo pasiaukojimą per COVID-19 pandemiją. 2022 m. gegužės mėn. trumposios Eurobarometro apklausos duomenimis, 16 iš 27 valstybių narių jaunuoliai mano, kad svarbiausias Europos jaunimo metų prioritetas – gerinti jaunimo psichologinę ir fizinę sveikatą bei gerovę.
Europos Komisija skatina jaunimą, kaip būsimus Europos lyderius, prisidėti prie ES formavimo. Naudodamasi specialia platforma „Voice“, Europos Komisija išklauso jaunuolius ir prašo jų pasidalyti savo nuomone, rūpesčiais ir idėjomis. Iš visų balsų, užfiksuotų kategorijoje „Sveikata, gerovė ir sportas“, trečdalis jaunų žmonių naudojasi šia platforma ragindami didinti informuotumą apie psichikos sveikatą ir užtikrinti prieinamą prieigą prie psichikos sveikatos specialistų.
Apie Europos jaunimo metus
Europos Komisija 2022-uosius paskelbė Europos jaunimo metais, siekiant, kaip 2021 m. kalboje apie ES padėtį teigė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, šiuos metus skirti „įgalinant tuos, kurie tiek daug atidavė kitiems.“. Todėl 2022-ieji yra skirti būtent jaunimui, siekiant įgalinti ir paskatinti jaunus žmones bei suteikti jiems naujų galimybių ir naujų būdų dalyvauti visuomenėje bei imtis aktyvaus pilietinio vaidmens.
Bendras Europos jaunimo metų tikslas – paraginti visus jaunus žmones išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti dalijantis savo vizijomis ir viltimis dėl Europos ateities, susijusiomis su pagrindinėmis metų temomis. Vienas svarbiausių 2022-ųjų Europos jaunimo metų tikslų – skatinti jaunimo asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą, įskaitant jų psichikos sveikatą. Tai atitinka 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, kuria siekiama užtikrinti geresnę psichikos gerovę ir sumažinti psichikos sveikatos problemų stigmą, taip skatinant visų jaunuolių socialinį įtraukimą.
Be to, šiais metais siekiama didinti matomumą ir propaguoti Europos vertybes, skleisti solidarumo idėjas jaunimo auditorijai, taip pat visokeriopai remti Ukrainą.
Tuo pačiu metu Europos jaunimo metams būdinga bendro kūrimo ir daugialypio dalyvavimo dvasia, prie kurios aktyviai prisideda šimtai jaunimo organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų. Tai įgyvendinama vykdant daugybę nacionalinių ir vietinių veiklų – Europos jaunimo metų interneto svetainėje jau įkelta daugiau kaip 4 000 veiklų visoje Europoje, suburiančių jaunimą pozityviai ir aktualiai įsitraukti į šių metų iniciatyvas.
