Žiema – metas, kai mūsų organizmas susiduria su įvairiais iššūkiais: mažiau saulės šviesos, šaltis, tad didesnė ir virusinių infekcijų rizika. Nors aplenkti visus susirgimus nelabai įmanoma, tačiau dalies tikrai būtų galima išvengti – pakanka atkreipti daugiau dėmesio į sveikatą ir atlikti tam tikrus profilaktinius sveikatos tyrimus, įsitikinusi „Affidea laboratorija“ (buvusios „Synlab Lietuva”) vadovė Valentina Palkovska. Ji atskleidžia, kokius tyrimus šaltuoju sezono metu turėtų atlikti kiekvienas.
„Žiemą mūsų organizmui tenka dviguba našta – prisitaikyti prie šalto oro ir atsispirti virusams. Todėl itin svarbu žinoti, ar jūsų imunitetas yra pasirengęs šiam laikotarpiui. Žmonės dažnai galvoja, kad jei nesijaučia prastai, viskas gerai. Tačiau kraujo tyrimai gali atskleisti uždegiminius procesus dar prieš pasireiškiant nemaloniems simptomams“, – sako V. Palkovska.
Vitaminų krizė gali lemti nuovargį
Trumpesnės dienos ir mažesnis saulės spindulių kiekis lemia sumažėjusią vitamino D sintezę odoje, o tai gali silpninti imunitetą. Todėl žiemą rekomenduojama atlikti vitamino D kiekio tyrimą ir, esant trūkumui, vartoti papildus.
„Vitamino D tyrimai jau tapo savotiška sezonine tendencija – kaip pavasarį ir vasarą žmonės skundžiasi alergijomis, taip žiemą jie ateina su klausimu, ar jiems netrūksta šio būtino vitamino. Tiesa, šaltuoju metų laiku taip pat padidėja sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, todėl žmonės dažniau kreipiasi ir dėl bendrųjų kraujo tyrimų atlikimo, kurie gali parodyti ir kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų ir vitaminų trūkumą“, – aiškina laboratorijos vadovė.
Anot jos, dar viena dažna problema žiemą – geležies trūkumas: „Jeigu organizme stinga geležies, galite jausti nuovargį, galvos skausmus, mieguistumą. Tad jei šaltuoju sezonu, jums atrodo, kad niekam neturite jėgų ir ūpo, vertėtų pasitikrinti geležies atsargas organizme ir atlikti feritino tyrimą.
Labai svarbu laiku nustatyti, ar organizmui netrūksta svarbių medžiagų, tačiau svarbiausia, norint jaustis gerai net ir žiemą – bendras imuniteto stiprinimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas“, – pabrėžia V. Palkovska.
Bando ligai užbėgti už akių
Šaltuoju metų laiku ir siaučiant virusams vis daugiau žmonių renkasi profilaktiškai atlikti bendrą kraujo tyrimą (BKT), taip pat pasitikrinti feritino ir gliukozės kiekį kraujyje – didėjantis sąmoningumas skatina išsamiau įvertinti savo organizmo būklę. Pajutus pirmuosius simptomus, tokius kaip karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas, atliekamas ir C-reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas, padedantis atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės.
„Bendras kraujo tyrimas yra vienas iš pagrindinių ir dažniausiai atliekamų profilaktinių ir diagnostinių tyrimų, leidžiančių nustatyti bendrą organizmo būklę bei nustatyti tokias patologijas kaip anemija (mažakraujystė), anksti pastebėti uždegiminius procesus, infekcijas, imuninės sistemos sutrikimus, alergines reakcijas, krešėjimo sistemos sutrikimus ar net onkologines ligas. CRB tyrimas padeda įvertinti uždegimo lygį organizme, todėl pajutus pirmuosius peršalimo simptomus šis duetas dažnai tampa pirmuoju žingsniu ieškant sveikatos sutrikimų priežasčių,“ – sako laboratorijos vadovė V. Palkovska.
Pasak ekspertės, ši tendencija rodo, kad žmonės vis labiau supranta tyrimų svarbą: „Daugelis jau nebelaukia, kol pajus rimtus simptomus – jie nori žinoti savo sveikatos būklę iš anksto ir imtis veiksmų, jei reikia. Tai labai teigiama kryptis, nes ankstyva diagnostika leidžia laiku užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.“
Su metais kinta ir sveikatos problemos
Laboratorijos vadovė pastebi, kad atliekami tyrimai priklauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo paciento amžiaus, lyties bei gyvenamosios vietos.
„Kadangi Lietuvoje turime net 23 sveikatos priežiūros centrus, stebime aiškias tendencijas: didmiesčių gyventojai dažniau renkasi profilaktinius ir išsamius patikrinimus, o mažesniuose miesteliuose vyrauja būtinosios diagnostikos tyrimai, susiję su ūmiomis ar lėtinėmis ligomis. Tačiau sveikatos tyrimų poreikiai keičiasi ir su amžiumi.
„Jaunesni žmonės dažniau atlieka bendrus profilaktinius tyrimus, domisi vitamino D trūkumu, o vyresni pacientai kreipiasi dėl geležies, skydliaukės, širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių stebėsenos. Vyrai nuo 35 metų dažniau tikrinasi PSA (prostatos specifinį antigeną), o moterys nuo 30 metų renkasi hormoninius tyrimus, pavyzdžiui, skydliaukės ir lytinių hormonų tyrimus“, – komentuoja V. Palkovska.