Famisano

SAM stiprina pagalbą mamoms, patiriančioms psichologinių sunkumų nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu

Pagalba mamoms

Siekdama stiprinti pagalbą nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja teisės aktų pakeitimus ir kitas priemones, siekiant laiku atpažinti psichologinius sunkumus, stiprinti artimųjų ir visuomenės palaikymą ir supratingumą bei užtikrinti veiksmingą ir savalaikę specialistų pagalbą. 

„Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad viena iš penkių pagimdžiusių moterų turėjo reikšmingų pogimdyminės depresijos simptomų, o pastarojo laiko skaudūs įvykiai rodo, kad ši problema vis dar nepakankamai atpažįstama ir pagalbos teikiama per mažai. Spręsti šiai problemai svarbus tiek institucijų, tiek ir visuomenės dėmesys ir įsitraukimas. Tėvams ir šeimoms ypač svarbus artimųjų ir visuomenės supratingumas ir palaikymas, o ministerijos inicijuojami teisės aktų pakeitimai ir kitos priemonės prisidės prie geresnės informacijos sklaidos ir pagalbos prieinamumo“ – teigė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas. 

Inicijuojamais teisės aktų pakeitimais siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai, vykdantys nėščiųjų ir vaikų sveikatos patikrinimus, turėtų išsamiau vertinti nėščiosios ar mamos psichologinę sveikatą ir prireikus nukreipti specialistų pagalbai. Ministerija jau pradėjo teisės aktų rengimą ir derinimą su šeimos gydytojų, akušerių, psichikos sveikatos ir kitų specialistų organizacijomis bei nevyriausybiniu sektoriumi, o suderintus sprendimus numatoma paviešinti iki rugsėjo pabaigos. 

Prioritetas – laiku įvertinti situaciją ir suteikti reikalingą informaciją 

SAM pakartotinai primena asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines akušerijos paslaugas, visais atvejais išrašant pacientę ją informuoti (žodžiu ir įteikiant lankstinuką) apie pogimdyminės depresijos požymius ir pagalbos galimybes. Siekiant užtikrinti šios pareigos sklandesnį vykdymą, numatoma šioms įstaigoms iš naujo išplatinti lankstinukus, parengtus kartu su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Šių veiksmų kontrolę numatoma aptarti tiesiogiai su įstaigų atstovais artimiausiame Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros stebėsenos komiteto posėdyje. 

Numatoma keisti nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimus, apibrėžtus „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos apraše“, taip pat „Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą“ ir kitus teisės aktus. Juose numatoma įpareigoti specialistų komandas pasiteirauti nėščiųjų bei mamų apie jų psichologinę (psichikos) sveikatą, įvertinti pogimdyminės depresijos simptomus ir prireikus informuoti ar nukreipti, kur galima gauti pagalbą. 

Siekiant užtikrinti tinkamą specialistų pasirengimą atlikti šias naujas funkcijas, numatoma ir toliau organizuoti mokymus specialistams. Iki šiol SAM iniciatyva jau apmokyta beveik 400 specialistų – šeimos gydytojų, akušerių, gydytojų akušerių-ginekologų, slaugytojų ir kitų profesinių kvalifikacijų specialistų, o iki ateinančių metų pabaigos numatoma apmokyti dar bent antra tiek. 

Šeimos narių psichikos sveikatos sunkumų ir būklės vertinimas jau vykdomas startavus pilotiniam šeimų lankymo teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas projektui, kurio apimtyje 16-oje pilotinių savivaldybių paslaugos teikiamos daugiau kaip 300 šeimų. Šis modelis parengtas pasiremiant kitų šalių patirtimi ir mokslo įrodymais grįstais paslaugos teikimo modeliais, siekiant suteikti savalaikę pagalbą besilaukiančioms ir vaiką iki 2 metų auginančioms šeimoms, kai yra padidėjusi tikimybė pasireikšti sveikatos ar socialinio pobūdžio rizikos veiksniams. Planuojama, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. šios paslaugos turėtų būti užtikrinamos visuose šalies sveikatos centruose, teikiant paslaugas savivaldybėje arba sudarius sutartį su gretimos savivaldybės sveikatos centru. 

Patiriančioms psichologinių iššūkių – pagalba iš aplinkos ir specialistų  

Neretai nėščiosios ir vaikus auginančios mamos, o taip pat jų artimieji neatpažįsta atsirandančių psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų požymių arba neturi galimybių apie tai papasakoti aplinkiniams, ieškoti ir gauti pagalbos. Siekiant didinti visuomenės žinias ir supratimą apie nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu šeimoms kylančius iššūkius ir emocinę sveikatą, numatoma inicijuoti komunikacijos kampaniją šia tema kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir specialistais. 

SAM primena, kad Lietuvoje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro, kuriame gali gauti pagalbą esant psichikos ir elgesio sutrikimams ar jų požymiams. Psichikos sveikatos centrai per metus suteikia virš 1 mln. paslaugų gyventojams 58-iose Lietuvos savivaldybėse, o komandoje dirbantys gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas teikia kompleksinę pagalbą pagal paciento poreikius. 

Paslaugas visose savivaldybėse taip pat teikia visuomenės sveikatos biurai. Anonimines ir nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas (streso, emocijų valdymo užsiėmimai, iki 6 psichologo konsultacijų, savitarpio pagalbos grupės ir kita) gali gauti kiekvienas gyventojas, jos teikiamos grupinių arba individualių užsiėmimų formatu. Į šias paslaugas gali nukreipti ir psichikos sveikatos centro specialistai, jei paaiškėja, kad psichiatro ir jo komandos narių paslaugos pacientui nereikalingos. 

Patikimą ir specialistų patikrintą informaciją apie pogimdyminę depresiją ir kitus psichikos ir elgesio sutrikimus ir pagalbos galimybes, o taip pat pogimdyminės depresijos įsivertinimo testą galima rasti SAM tinklalapyje www.pagalbasau.lt. Anonimines konsultacijas taip pat teikia pagalbos linijos: „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Vilties linija“, „Sidabrinė linija“ ir kitos. 

TAIP PAT SKAITYKITE