„Riestainiagalvių” judėjimas Japonijoje. Ekstremalus kūno modifikavimas ar tiesiog apgailėtinas savęs žalojimo kultas?
Rioičis „Keropis” Maeda (Ryoichi „Keroppy” Maeda) – japonų fotografas ir žurnalistas, fanatiškai besidomintis naujausiomis alternatyviosios „underground” kultūros atmainomis ne tik Tekančios Saulės Šalyje, bet ir visame pasaulyje. Vieno iš Japonijoje sparčiausiai populiarėjančių kūno kultų išpažinėjai vadinami „riestainiagalviais” arba beigelhedais (angl. – „bagelheads”). Visus juos vienija troškimas kuo ekstremaliau pakeisti (modifikuoti) savo kūną.
R. „Keropis” Maeda šiuo kultu ne tik domisi iš šalies, bet ir pats jame aktyviai dalyvauja. O pradėjo nuo to, jog ėmė garsiai skelbti apie jį pasauliui. Ir darė tai, ko gero, labai sėkmingai, nes Japonijoje beigelhedų kultas sparčiai populiarėja. Kūno modifikavimas šioje šalyje iki šiol tebėra tabu. Tačiau ar maištas yra vienintelis ir esminis akstinas į kaktas leistis druskų tirpalų injekcijas ir kitais būdais bjauroti savo prigimtinę išvaizdą?
„Riestainiagalvių” kultu besidomintis japonų žurnalistas kūno modifikavimu susidomėjo ir rašyti apie tai pradėjo tolimais 1992-aisiais. Tuomet jis dirbo „Nyan2Club” – mažai žinomame japoniškame žurnale, kuris domėjosi kraštutinesnėmis kūno modifikavimo formomis. Vėliau jis perėjo dirbti į stambesnį žurnalą „Burst” ir su tatuiruočių, kūno auskarų bei kitų formų kūno modifikavimu supažindino platesnę Japonijos skaitytojų auditoriją.
Japonas prisimena, jog prieš 15-20 metų kūno modifikavimas tokiomis ekstremaliomis atmainomis, kokios egzistuoja ir populiarėja dabar, dar nepasižymėjo. Tuomet tebuvo tatuiruotės ir auskarai. Tačiau tai buvo visiškai nesuderinama su konservatyviomis japonų visuomenės pažiūromis – tuomet tatuiruotės ir kūno auskarai Tekančios Saulės Šalyje buvo laikomi tabu. Ekstremalesni kūno perdarymo triukai plisti pradėjo populiarėjant internetui, maždaug nuo 1996-1997 m. Vakaruose (JAV) viskas prasidėjo gerokai anksčiau.
Tiesa, tatuiruotės japonų kultūroje – joks svetimkūnis. Tačiau praraja tarp klasikinių Japonijos tatuiruočių ir vakarietiško stiliaus piešinių ant kūno – plati. Paskutiniojo XX a. dešimtmečio pradžioje tradicinėmis tatuiruotėmis savo kūnus margindavo daugiausiai japonų mafijos nariai – jakudzos. Apie modernias tatuiruotes ir auskarus informacijos Japonijoje tuomet buvo labai nedaug.
Tačiau viskas ėmė keistis atsiradus internetui. Jaunimas vis labiau domėjosi ir periminėjo vakarietiškųjų subkultūrų atributiką – taip pat ir ekstremalias kūno modifikavimo atmainas. „Jomis buvo susidomėta beveik išsyk po to, kai tik tapo prieinama informacija apie visa tai”, – pasakoja R. „Keropis” Maeda.
Kada Japonijoje išpopuliarėjo druskos tirpalų injekcijos po galvos oda? „Tokio kūno modifikavimo pionieriumi pasaulyje laikomas toks Džeromas (Jerome), – prisimena japonų žurnalistas. – Aš su juo susipažinau 1999 m. festivalyje „MODCON” (ekstremalaus kūno modifikavimo konventas, angl. – „extreme body MODification CONvent”). Tais metais konventas vyko kaip tik Japonijoje. Tad aš apie festivalį ruošiau vedamąjį straipsnį žurnalui „Burst”. Pakalbinau Džeromą – taip ir likom geri pažįstami. Vėliau, 2003 m. aš pats nusprendžiau pasinaudoti Džeromo paslaugomis ir jis man į galvą suleido pirmąją druskos tirpalo injekciją. Dar po kurio laiko jis suteikė man įgaliojimą tuo užsiimti Japonijoje. Tad Tokijuje aš subūriau komandą ir mes pradėjome daryti infuzijas (tirpalo įliejimo injekcijas į kūną) visiems pageidaujantiems. Tuo užsiimame nuo 2007-ųjų.”
„Daryti infuzijas nėra sudėtinga ar pavojinga, – tvirtina beigelhedų kulto Japonijoje pradininkas. – Mes naudojame medicininį druskos tirpalą ir lašelinėmis per maždaug porą valandų suvarviname infuziją užsisakiusiajam (-iajai) tiesiai po kaktos oda. Infuzija išlieka neilgai – per naktį ji susigeria į organizmą, išnyksta ir ryte nebelieka jokių žymių. Mes tiesiog mėgstam naktį pabūti nenormaliais”, – juokiasi R. „Keropis” Maeda.
Infuzijų meistras tvirtina, jog oda po tokių injekcijų, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, neišsitampo. Be to, beigelhedai infuzijas darosi ne tik ant kaktų – R. „Keropis” Maeda tikina, jog injekcijas galima darytis praktiškai bet kurioje kūno vietoje, tačiau populiariausia – ant kaktos. Dažniausiai jaunuomenė šitaip dabinasi ruošdamiesi į bendraminčių vakarėlius, nors atsiranda ir tokių, kurie pūslėtomis galvomis traukia į klubus ar į kokius nors uždarus vakarėlius.
Kaip ant kaktos suformuojamas firminis beigelhedų atributas – riestainis? „Labai paprastai, – sako . „Keropis” Maeda. – Rankos nykščiu (jei išeina – galima ir kojos) prispaudi kaktos odos centrą. O aplink įspaustą vietą per keletą valandų sulašinamas druskos tirpalas. Štai jums ir riestainis. Man yra tekę skaityti, jog žmonės mėgina darytis spalvotas infuzijas, bet nemanau, kad tame yra tiesos. Nufotografuotuose atvejuose greičiausiai yra žaidžiama su specialiu apšvietimu.”
Tačiau druskos tirpalo injekcijos – toli gražu ne pati ekstremaliausia kūno modifikavimo atmaina Japonijoje. „Be jo yra ir ausų deformavimas (pamenate smailiaausius humanoidus iš fantastinių filmų? – kalba eina apie tą patį), bambų pašalinimai, įvairių kūno dalių (pirštų ir pan.) amputavimai, tradicinės japonų viso kūno tatuiruotės-kostiumai”, – vardija ekstremalaus kūno modifikavimo fanatikas.
Skamba išties nejaukiai. Kodėl žmonės viso to imasi? Kam jiems to reikia? „Ekstremalų kūno modifikavimą išpažįstantys žmonės šitaip ieško savitumo ir būdų išsiskirti iš aplinkos. Paprastai jiems retai kada būna gana – jie vis ieško ko nors naujo.”
