Trakuose baigėsi mokslinė praktinė konferencija „Apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis ir traumatizmo prevencijos organizavimas savivaldybėje”. Joje dalyvavęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas pirmiausia pabrėžė, kad dėl vaikų ir paauglių netyčinio traumatizmo, apsinuodijimų psichoaktyviomis medžiagomis Lietuva kasmet praranda maždaug apie 14 000 potencialių gyvenimo metų.
2009 metais Lietuvoje užregistruota 68 mirčių, iš jų 62 vyrų ir 6 moterys (0,16 proc. visų mirčių), kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Dažniausiai tokią mirtį lėmė apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais – 54 atvejai. Vidutinis mirusių asmenų amžius 2009 metais buvo 32,6 metų, vyrų – 32,4, moterų – 34,2 (2008 m. atitinkamai – 31,8, 31,6 ir 33,8 metų).
Valstybinėjė teismo medicinos toksikologijos laboratorijoje, tiriant įtariamųjų dėl apsinuodijimų narkotinėmis psichotropinėmis 1 082 mirusiųjų autopsinę medžiagą, 415 atvejų buvo aptikta narkotinių ir psichotropinių bei kitų medžiagų, iš jų 95 atvejais rasta etilo alkoholio. 2009 m. institutas užfiksavo 15 (14 vyrų ir 1 moteris) netiesioginės mirties dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų (2007 m. – 7, 2008 m. – 14 atv.). Dažniausios šių asmenų tiesioginės mirties priežastys buvo savižudybės, įvairūs susižalojimai, tarp jų ir patirti eismo įvykio metu, apsinuodijimai įvairiomis medžiagomis ir dujomis.
Atliekant cheminius minėtų atvejų tyrimus, organizmo biologinėse terpėse dažniausiai buvo aptinkama morfino ir amfetamino tipo medžiagų, 5 atvejais greta narkotinių ir psichotropinių medžiagų organizmo terpėse buvo rasta alkoholio. Vidutinis mirusiųjų amžiaus vidurkis – 28,3 metų.
V. Andreikėnaitė, pristatydama planuojamą vykdyti programą „Įvertink riziką”, įvertino, kad šiuolaikiniai paaugliai yra ištroškę nuotykių, ieškantys, pasiduodantys draugų įtakai, dažnai jaučiantys miego trūkumą, smalsūs, norintys išbandyti narkotikus ir alkoholį. Ji pabrėžė, kad norint sumažinti paauglių traumų, reikėtų stengtis pažinti jų psichologiją ir suprasti, kad negalima visko drausti, nes jaunuoliai mėgsta riziką ir paauglystėje to išvengti neįmanoma. Paauglių priekinė smegenų dalis, atsakinga už emocijas, dar neišsivysčiusi, todėl jie kitaip negu suaugusieji reaguoja į išorinius signalus. Tai gali turėti įtakos paauglių veiksmams iššūkių akivaizdoje.
Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų tarp jaunimo, Olandijoje 2007 m. buvo pradėta kampanija, orientuota į jaunuolius. Kampanijos tikslas – padėti jaunuoliams suvokti, kad gyvenime pasitaiko rizikingų akimirkų, todėl būtina išmokti įvertinti pavojų. Tam buvo sukurta pamokų serija „Įvertink riziką”. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras gavo leidimą šio projekto patirtį panaudoti bei pritaikyti Lietuvoje. Projektą planuojama pradėti šių metų rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.
A. Laukaitienės teigimu, nežiūrint į tai, kad per pastaruosius 20 – 30 metų ES valstybėse traumų mažėja ir geriau įgyvendinamos saugos priemonės, visose ES valstybėse traumos tebėra pagrindinė vaikų ir paauglių mirties priežastis. ES dėl netyčinių traumų kasmet beprasmiškai žūsta apie 10 000 vaikų. Vadinasi, maždaug visą mokyklos klasę arba apie 25 vaikus prarandame kasdien. Tačiau mokslininkai apskaičiavo, kad jei visos žinomos efektyvios strategijos būtų tolygiai įgyvendintos, apie 90 proc. šių traumų galėtų būti išvengta. Netyčinės traumos yra pagrindinė vaikų iki 9 m. mirties priežastis.
Pasaulyje 830 000 vaikų miršta kasmet ir milijonai kenčia dėl ilgalaikio neįgalumo, 95% vaikų netyčinių traumų įvyksta besivystančiose šalyse. Penkios pagrindinės vaikų mirties priežastys dėl netyčinių traumų yra šios: kelių eismo įvykiai – nužudo 260 000 vaikų per metus, skendimai – 175 000, nudegimai – apie 96 000, kritimai – 47 000, apsinuodijimai – nužudo virš 45 000 vaikų per metus. Traumos reikalauja milžiniškų sveikatos priežiūros resursų, kasmet pasaulyje apie 5 mln. vaikų dėl tramų patenka į ligonines pacientų ir 69 mln. – vaikų kreipiasi skubios pagalbos į pirmines sveikatos priežiūros įstaigas. Vaiko mirtis turi niokojantį poveikį jo šeimai.
Pasaulyje yra naudojamos efektyvios priemonės, kurios sumažina vaikų, nukentėjusių nuo netyčinių traumų, skaičių: vaikų automobilio kėdutės laikymas prieš važiavimo kryptį – 90–95% mažiau traumų, transporto priemonių greičio apribojimo iki 32 km/val. zonų įvedimas – 70% mažiau mirčių, pagal amžių pritaikytas dviratininko šalmas – nuo 63 iki 88% mažiau galvos ir smegenų sužalojimų, aptverti (iš keturių pusių) privatūs baseinai – 95% geresnė vaikų apsauga nuo skendimų, vaikams atspari cheminių produktų pakuotė – 50% mažiau hospitalizacijos atvejų.
Kaip teigė sveikatos edukologė V. Dubinskienė, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinta ir iki šiol naudojama dirbtinio kvėpavimo schema santykiu 15:2 (15 paspaudimų, 2 įpūtimai). Rekomendacijose pabrėžiama kuo ankstyvesnių, nepertraukiamų krūtinės ląstos paspaudimų gaivinant svarba. Visi profesionalūs ar neprofesionalūs gelbėtojai turėtų atlikti krūtinės ląstos paspaudimus teikiant pirmąją pagalbą pacientams. Specialiai neparengti gelbėtojai turėtų būti konsultuojami telefonu. Jiems reikėtų atlikti tik krūtinės ląstos paspaudimus. Pagrindinis dalykas – krūtinės ląstos paspaudimų kokybė. Svarbu leisti krūtinės ląstai grįžti į pradinę padėtį ir daryti kuo mažesnes pertraukas tarp paspaudimų. Rekomendacijose nurodyta, kad ateityje Lietuva galėtų rengti gelbėtojus, kurie galėtų daryti dirbtinį kvėpavimą santykiu 30:2 (30 paspaudimų, 2 įpūtimai).
