Nepaisant daugybės pastangų kovoti su patyčiomis mokyklose ir internete, naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje šios problemos mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – jas patiria trečdalis paauglių. Kasmet rengiamos prevencinės kampanijos, skiriamas finansavimas įvairioms švietimo programoms, specialios pagalbos linijos siekia sumažinti patyčių naštą, kurią kasdien ant savo pečių „nešioja“ moksleiviai, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į iššūkius, kurie užkertą tam kelią.
Siekiant stabdyti patyčias Lietuvos mokyklose prekės ženklas „Head & Shoulders“ antrus metus iš eilės organizavo socialinę kampaniją „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose Vaikų linija šiuo metu vykdo reagavimo į patyčias mokymus, skirtus mokytojams ir mokyklų darbuotojams.
Iššūkiai, su kuriais susiduria mokyklos
Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atskleidžia, kad vykdant mokymus galima įžvelgti, kad visos mokyklos yra skirtingos, bet jas vienija bendri iššūkiai.
„Pravedus mokymus galima įžvelgti panašius iššūkius, su kuriais mokyklos susiduria, spręsdamos patyčių problemą. Pirma, pastebėjome, kad ugdymo įstaigoms trūksta paramos, patyčių prevencijos ir intervencijos planą paverčiant „gyvu“ ir veikiančiu dokumentu. Tokią paramos funkciją atlieka ir Vaikų linijos vedami mokymai, kuomet su mokyklos darbuotojais per konkrečių atvejų analizę peržiūrime mokykloje naudojamas reagavimo į patyčias praktikas ir diskutuojame, kaip padaryti, kad jos veiktų sklandžiau“, – sako J. S. Jasiulionė.
Kitas iššūkis – mokyklos nuolat susiduria su naujovėmis. Pasak psichologės, pakeitimai ugdymo programose natūraliai skatina darbuotojus susitelkti į naujovių integraciją mokymosi procese, tuomet mažiau dėmesio skiriama kitoms veikloms, tokioms kaip prevencinės priemonės.
„Pastebėjome, kad daugumai mokyklų nėra lengva išlaikyti nuoseklų dėmesį patyčių problemai, ko labai reikia, siekiant, kad žeminančio elgesio ir patyčių mastas mokyklose mažėtų“, – sako psichologė.
Patyčių mastas išlieka didelis
Kalbėdama apie ateities perspektyvas Vaikų linijos atstovė tikisi, kad ilgainiui patyčių rodikliai keisis teigiama linkme, tačiau kol kas tokio pokyčio nemato.
„Tikrai norėtųsi, kad patyčių tarp vaikų mastas mažėtų – Vaikų linija jau daugiau nei 20 metų stebi ir gilinasi į patyčių reiškinį ir liūdna konstatuoti, kad per tuos metus patyčių mastas beveik nesumažėjo. Tam, kad jis mažėtų, svarbus nuoseklus visų indėlis – ir valstybės institucijų, ir ugdymo įstaigų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir verslo įmonių. Ir nors šiuo metu vis dar trūkta nuoseklaus, visą visuomenę apimančio, darbo su patyčių problema, kartu tikiu, kad ir maži žingsniai atskirose mokyklų bendruomenėse daro pokytį konkrečių vaikų gyvenimuose“, – teigia J. S. Jasiulionė.
Svarbus nuoseklumas
Pasak Vaikų linijos psichologės, norint spręsti patyčių problemą yra būtinas nuolatinis suaugusiųjų rūpestis ir nuoseklus darbas.
„Tikriausia galima būtų sakyti, kad programos sėkmė yra tuomet, kai patyčių prevencinės veiklos, pastebėtų patyčių stabdymas, patyčių atvejų registravimas ir pagalba į jas įsitraukusiems vaikams tampa integralia kasdienybės mokykloje dalimi. Tad labai svarbu, kad net ir mokyklos, jau diegusios patyčių problemai skirtą prevencinę programą, periodiškai atnaujintų savo darbuotojų žinias, kartu su visa komanda peržiūrėtų vykstančius reagavimo į patyčias procesus ir vėl „susistyguotų“ šį svarbų darbą“, – sako J. S. Jasiulionė.
Mokymų nauda
Patyčių prevencijos kampanijos „Suremkime pečius“ metu surinktos lėšos leis įvykdyti 20 reagavimo į patyčias mokymų skirtingose Lietuvos mokyklose ir apmokyti daugiau nei 400 mokytojų bei ugdymo įstaigų darbuotojų. Pirmieji tokie mokymai jau įvyko Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos pedagogams.
„Patyčių stabdymas ir tinkamas reagavimas į žeminantį elgesį mums yra labai svarbus. Šį siekį įvardinčiau kaip vieną iš sudedamųjų mokyklos gyvenimo dalių. Tai nuolatinis, ilgalaikis darbas. Mūsų įsitikinimu, vaiko emocinė savijauta lemia ir jo mokymosi rezultatus. Mokyklos bendruomenė, pastebėjus patyčias, stengiasi reaguoti „čia ir dabar“, todėl galimybė dalyvauti Vaikų linijos mokymuose mums yra labai naudinga ir svarbi. Nuolat bendradarbiaujame su kolegomis, sprendžiame problemas, kilusias klasėse, nes tokių kiekviename moksleivių amžiaus tarpsnyje tikrai pasitaiko“, – atskleidžia Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos socialinė pedagogė Lina Povilionienė.
