Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi.
Išauga persileidimo rizika
„Nėštumo metu moteris yra itin pažeidžiama, nes nešiojamas kūdikis turi daugybę įvairių mamai svetimų antigenų, tad imuninė sistema, siekdama apsaugoti vaisių, susilpnėja ir organizmas tampa neatsparus infekcinėms ligoms ir gripas yra viena tų, kuriomis lengva užsikrėsti,“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė.
Įvairūs išoriniai veiksniai gali lengvai pažeisti embrioną, sukelti pakitimus, todėl vaistai, virusai ir aukšta temperatūra gali lemti liūdniausią scenarijų – persileidimą ar vaisiaus žūtį. Ypatingai tai pavojinga pirmaisiais nėštumo mėnesiais, o antrame ar trečiame nėštumo trečdalyje kvėpavimo takų virusinės infekcijos ar gripas gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar įgimtos vaisiaus infekcijos riziką.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susirgus gripu rizika susilaukti neišnešioto naujagimio išauga nuo 5 iki 39 proc. Taip pat padidėja savaiminio persileidimo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ar net netikėtos žūties rizika“, – įspėja M. Minkauskienė.
Gripo sukeltas karščiavimas gali sukelti ne tik persileidimą, bet ir kitų sunkių įgimtų vaisiaus vystymosi sutrikimų kaip gomurio ir lūpos defektas, smegenų, širdies ydos, yra tyrimų, kurie pastebi persirgto nėštumo metu gripo ryšį su augant vaikui vėlesniame amžiuje leukemijos, Parkinsono sindromo, psichikos ligų vystymusi.
Skiepas apsaugo ir kūdikį
Svarbu ir tai, kad skiepas nuo gripo apsaugo ne tik mamą, bet ir jau gimusį vaiką, nes nėščiosios organizme susidarę antikūnai, keliaudami per placentą, patenka į vaisių ir cirkuliuoja jau gimusio naujagimio organizme. Tai labai svarbu, nes pirmaisiais šešiais mėnesiais kūdikio imunitetas dar silpnas, ir rizika sirgti gripu, o ypač komplikuotu, yra didelė.
M. Minkauskienė nėščiąsias ragina skiepytis vos tik atsiranda tų metų sezono skiepai, ir tai daryti verta nepriklausomai nuo nėštumo periodo.
„Dažnai manęs klausia ar verta skiepytis nuo gripo paskutiniais nėštumo mėnesiais, juk gripo skiepas pradeda veikti tik po dviejų savaičių. Tikrai verta, nes taip apsaugosite kūdikį, kuris reikiamus antikūnius gaus ne tik per placentą, bet ir vėliau per motinos pieną žindant“, – tvirtina medikė.
Lietuvoje dar nėra populiaru nėštumo metu vakcinacija nuo kokliušo, tačiau Vakarų Europoje tai dažniausiai nėščiosioms skiriamas skiepas. Jo tikslas – skiepijant mamą, apsaugoti naujagimį, nes pirmąjį gyvenimo pusmetį kokliušas yra labai sunki liga, o gydymas nuo jo tik simptominis.
Nesiskiepyti – lyg važiuoti neprisisegus diržo
Nors visame pasaulyje sklando nemažai įvairių mitų apie galimą skiepų žalą, pasak M. Minkauskienės, nei vieni moksliniai tyrimai neparodė galimo neigiamo poveikio nėščiosioms, kurios skiepijosi nuo gripo.
„Po švaraus vandens vartojimo ir dažno rankų plovimo, skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo infekcinių ligų, tad tikrai rekomenduoju nerizikuoti nei savo, nei vaiko sveikata ir pasiskiepyti. Šiuolaikiniai skiepai tikrai yra saugūs. Šiuolaikinių ir pirmųjų vakcinų saugumas skiriasi panašiai kaip pirmųjų gamintų prieš 70 metų ir šiuolaikinių automobilių, Kažin ar verta rizikuoti nesiskiepyti, tikintis ligos išvengti kaip ir važiuoti automobiliu neprisisegus diržo tikintis, kad eismo įvykio nebus, nereikės staigiai stabdyti“, – sako profesorė.
Nors pastaruoju metu skiepijimosi apimtys Lietuvoje šiek tiek išaugo, deja, besiskiepijančių būsimų mamų rodiklis išlieka bene pats mažiausias Europoje. Pernai Lietuvoje nuo gripo skiepijosi vos 2,7 proc. nėščiųjų, tuo tarpu Vakarų Europos šalyse – net 60-70 proc.
