Rawpowders

Naujausias tyrimas griauna stereotipus: kompetencija svarbiau už negalią

Negalia ir kompetencijos

Žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, tokį teiginį palaiko 81 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų. Kartu 69 proc. pripažįsta, kad valstybės siūloma pagalba darbdaviams, įdarbinantiems žmones su negalia atviroje darbo rinkoje, yra pakankama.  

Pagrindiniai faktai 

  • 94 proc. respondentų sakė priimtų į darbą žmogų su negalia, jei jo kompetencija tinkama 
  • 81 proc. apklaustųjų pripažįsta: žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai (+9 proc. augimas per dvejus metus) 
  • 90 proc. mano, kad darbuotojai su negalia pasižymi ypač dideliu lojalumu 

 Per metus 4 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Su tokiu teiginiu šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu atliktoje apklausoje sutiko 81 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Didžioji dauguma – 90 proc. – sutiko su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. 

Pertvarka duoda rezultatų ir keičia visuomenės nuostatas 

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuva sparčiai juda link įtraukesnės darbo rinkos, kur kompetencija, o ne negalia tampa pagrindiniu vertinimo kriterijumi. 

 „Žmonių su negalia užimtumo pertvarka ne tik naudinga, bet dar svarbiau, jog kompetencija tampa svarbiau už negalią. Taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, suteikiamos individualizuotos paslaugos padeda žmonėms su negalia sėkmingai įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir joje išsilaikyti”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas. 

„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad šiemet padaugėjo respondentų, kurie sutinka su teiginiu, jog žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. 2023 m. taip manančių buvo 89 proc. Iš viso šiais metais su šiuo teiginiu visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko didžioji dauguma – 90 proc. tyrimo dalyvių. 

Didžioji dalis respondentų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama –  taip atsakė 94 proc. apklaustųjų.  Būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama pasakė 94 proc. apklaustųjų, taip manančių padaugėjo 3 proc. punktais, praeitais metais buvo 91 proc. 

Mažuma, 30 proc., apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad jei darbovietėje dirbtų kolegų, turinčių negalią, jie vengtų tai pasakyti kitiems. 

SADM primena apie naujoves, padedančias žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Jos reiškia laisvę pasirinkti – kur beįsidarbintų, pagalba „keliauja“ paskui žmogų, o pagalbos apimtys nepriklauso nuo darbdavio statuso.  

Svarbiausios paramos darbdaviams priemonės: 

  1. Darbo užmokesčio subsidijos pagal dalyvumo lygį: 
  • Iki 25% – neterminuotai 
  • 30-40% – 36 mėn. 
  • 45-55% – 6 mėn. 
  1. Darbo asistento pagalba: 
  • Kompensuojama dalis darbo užmokesčio asistentui 
  • Galimybė prieinama visiems darbdaviams (anksčiau – tik socialinėms įmonėms). 
  1. Darbo vietos pritaikymas: 
  • Subsidija iki 31 MMA 
  • Galima skirti ir jau dirbantiems asmenims 
  • Apima patalpų remontą, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą 

Verta žinoti 

  • Lietuvoje 2024 m. pradžioje gyveno apie 224,9 tūkst. žmonių su negalia 
  • Tik 30 proc. respondentų vengtų kitiems pasakyti apie kolegas su negalia 
  • 69 proc. mano, kad valstybės parama darbdaviams yra pakankama 

TAIP PAT SKAITYKITE