Paradoksas: nors esame neturtinga šalis, o jauni medikai masiškai palieka šalį, tačiau medicinos srityje šiuo metu Lietuva praktiškai neatsilieka nuo kitų ES šalių.
Medicinos srityje šiandien visame pasaulyje vyksta tikros naujų diagnostikos ir gydymo metodų bei technologijų lenktynės: taikomi vis pažangesni chirurgijos, ligų diagnozavimo metodai, kuriami vis „protingesni” ir tobulesni prietaisai, atrandama vis pažangesnių vaistų.
Pavyzdžiui, pasaulio dėmesį prikaustė neseniai sukurtas dirbtinis chirurgas – tai prietaisas „Da Vinci”, leidžiantis chirurgui per atstumą (pavyzdžiui, net jei šis specialistas yra kitoje šalyje) kompiuteriu atlikti sudėtingiausias operacijas. Taip pat praktikoje jau naudojamas ir anesteziologijos robotas „McSleepy”.
Šiemet JAV atlikta ir pirmoji pasaulyje viso veido persodinimo operacija, o chirurgai Švedijoje atliko pirmąjį dirbtinės trachėjos, padengtos paciento kamieninėmis ląstelėmis, persodinimą.
Kaip šiame medicininių stebuklų kontekste atrodo Lietuva?
Tokio itin brangiai kainuojančio prietaiso kaip „Da Vinci”, pasak specialistų, Lietuva neturės „dar šimtą metų”. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje medicinos lygis stipriai žemesnis nei kitose Europos šalyse. Svarbu tai, kad kai kuriose srityse galime didžiuotis taip pat stebuklui prilygstančiais laimėjimais.
Kalbinti sveikatos specialistai sutinka, kad daugelyje sveikatos priežiūros sričių taikomi tokie patys gydymo ir diagnostikos metodai kaip ir išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse, o kai kuo jas net lenkiame.
„Priklausome Centrinės ir Rytų Europos rinkai, daugelis medicininės įrangos gamintojų čia turi savo atstovybes, todėl tai, kas ateina į Europą, automatiškai ateina ir pas mus”, – aiškina „Sugiharos” klinikoje dirbantis vienas garsiausių Lietuvos plastikos chirurgų Darius Radzevičius.
„Lankydamasis Berlyne pamačiau naujovę – specialų pilvo sienos plastikoje naudojamą tinklelį ir klijus. Sužinojau, kad šios priemonės dar tik ateina į Lietuvą. Po dviejų savaičių jas jau turėjau – tiek laiko truko dokumentų forminimas”, – apie tai, kad pažangios technologijos Lietuvos neaplenkia, pasakoja gydytojas.
Itin moderniomis technologijomis gali pasigirti ne tik privačios, bet ir valstybinės gydymo įstaigos. Tiesa, kai kurie kalbinti pašnekovai apgailestavo, kad pasitaiko atvejų, kai farmacininkų iniciatyva parengus projektus ir gavus ES finansavimą įsigyjama itin moderni technika, bet vėliau ji nenaudojama: kai kurie gydytojai bijo šių naujovių. Tačiau tai – veikiau išimtys, o ne taisyklė, nes technologiniu požiūriu Lietuvos gydymo įstaigos yra tikrai aukšto, vakarietiško lygio.
Garsėjame unikaliomis operacijomis
Vien tai, kokias sudėtingas operacijas, kartais unikalias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, atlieka tokie gydytojai, kaip Santariškių klinikų intervencinės kardiologijos ir aritmologijos skyriaus direktorius profesorius Audrius Aidietis ar LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis, kolegų vadinami tiesiog „dievais”, verčia prieš šiuos stebukladarius lenkti galvą.
Pavyzdžiui, A.Aidietis pasakoja, kad šiemet buvo atlikta unikali aortos vožtuvo persodinimo operacija, kai vožtuvas buvo persodintas neatveriant krūtinės ląstos, nestabdant širdies – įvedant kateterį. „Toks metodas taikomas kraštutiniu atveju, itin sunkiems ligoniams, nes yra brangus ir sudėtingas. Šiuo atveju buvo operuojama septyniolikmetė mergina. Šia operacija tikrai galime didžiuotis, tai vis dar naujiena ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse”, – pasakoja profesorius.
Beje, pagal minimaliai invazyvių operacijų, kurioms pranašaujama chirurgijos ateitis, skaičių Lietuva yra viena labiausiai pirmaujančių Europos Sąjungoje. Vien Santariškių kardiologai tokių operacijų yra atlikę jau apie 80.
A.Aidietis vardija ir daugiau unikalių, pirmą kartą Lietuvoje atliktų operacijų. Tarkime, per kateterį keliems ligoniams buvo pakeista plaučių aorta. Be to, Lietuvoje pradėta pažangiai gydyti ligonius, besiskundžiančius prieširdžio virpėjimu. „Prieširdžio virpėjimas insulto tikimybę didina šešis kartus, nes rodo, kad prieširdžio „ausytėje” greičiausiai yra susidaręs krešulys, kuris bet kada gali nukeliauti į smegenis. Anksčiau tokiu atveju operacijos nebuvo atliekamos, o dabar jau trims pacientams chirurginiu būdu „ausytes” užkišome, kad krešulys niekur nepabėgtų”, – apie unikalias operacijas pasakoja profesorius.
Neeilinių pastaraisiais metais Lietuvoje atliktų operacijų galima išvardyti ir daugiau. Pavyzdžiui, sporto medicinoje galima didžiuotis raiščius atkuriančiomis ortopedijos operacijomis. Išmokta lazeriu šalinti plaučių vėžio metastazes. Imti taikyti nauji žaizdų, nudegimų gydymo metodai ir kt.
Naujos diagnostikos galimybės
Beje, medicinoje labai svarbu ne tik gydymas, bet ir diagnostika. Šioje srityje pažanga irgi akivaizdi – pasak medikų, diagnozuodami įvairias ligas tikrai neatsiliekame nuo kitų ES šalių.
Paminėti verta naujus metodus diagnozuojant vaikų klausos sutrikimus, taip pat – tiriant apgamus. Tarkime, Vaikų ligoninės vaikų chirurgai, naudodamiesi siaskopu, gali pakankamai anksti nustatyti displastinius apgamus, pamatyti ikivėžinius pakitimus.
Naujovių yra ir diagnozuojant tuberkuliozę. Pavyzdžiui, sveikatos specialistai pastebi, kad visoje šalyje gerėja epidemiologinė tuberkuliozės padėtis, ir prie to gerokai prisidėjo tai, kad per pastaruosius metus kai kuriose Lietuvos ligoninėse įdiegtos greitos šiuolaikinės tuberkuliozės diagnostikos technologijos. Pavyzdžiui, naujas greitos diagnostikos metodas ligos nustatymą pagreitino nuo dviejų mėnesių iki dviejų valandų. Pasitelkus naujas technologijas daug greičiau išaiškinami, pavyzdžiui, ir atvirosios tuberkuliozės atvejai.
Atliekama daug klinikinių tyrimų
Šalies medicinos lygį rodo ir įvairūs atliekami moksliniai tyrimai bei eksperimentai. Lietuvos bioetikos komiteto duomenimis, per metus Lietuvoje išduodama apie 160 leidimų atlikti įvairiems biomedicinos srities mokslo tyrimams. Šie moksliniai tyrimai skirti ieškoti naujų veiksmingesnių chirurginių metodų, taip pat atliekami įvairių sričių gyvenimo kokybės, ligų paplitimo, jų prevencijos veiksnių tyrimai.
Didelė dalis tyrimų skirta ir naujiems vaistams kurti. Nemažą tokių tyrimų dalį sudaro farmacijos pramonės užsakomi klinikiniai vaistų tyrimai, kuriuos atliekant siekiama sukurti ir išbandyti naujus vaistinius preparatus. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje vyksta apie 200 vaistinių preparatų tyrimų, kuriuose savanoriškai dalyvauja apie 9 tūkst. pacientų. Beje, daugiausiai vaistinių preparatų tyrimų atliekama reumatologijos, onkologijos bei urologijos srityse.
