Iki šiol Lietuvoje psichologų veikla nėra reglamentuota, ja gali užsiimti ir tinkamos kvalifikacijos neturintys žmonės, dėl to iškyla rizika, kad suteiktos paslaugos nebus kokybiškos.
Kaip rašoma Lietuvos psichologų sąjungos pranešime, šiuo metu Seime yra parengtas ir svarstomas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris leistų sukurti psichologo veiklos licencijavimo sistemą.
„Daugelyje Europos šalių psichologo profesija reglamentuojama įstatymais, tai būtina padaryti ir Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad psichologai dirba su pažeidžiamų asmenų grupėmis sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir kitose srityse. Todėl svarbu, kad psichologines paslaugas teiktų tik licencijas turintys specialistai. Manome, kad tik taip gali būti užtikrinta teikiamų paslaugų kokybė”, – įsitikinęs Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas.
Anot jo, licencija psichologui turėtų būti suteikiama tik tada, jei jo kompetencija atitinka Europos psichologo sertifikato reikalavimuose numatytus standartus (EuroPsy). Juose numatyta, kad mažiausias būtinas išsilavinimas psichologui – penkeri metai universitetinių studijų bei vieneri metai prižiūrimos praktikos.
LPS nuomone, itin svarbu, ar pakankamą išsilavinimą turi asmuo teikiantis psichologo paslaugas. Šiuo metu Seime įregistruotas Gedimino Navaičio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti mažesnius reikalavimus psichologo išsilavinimui. LPS nuomone, bakalauro studijų diplomas nėra pakankamas norint kokybiškai ir kvalifikuotai teikti psichologo paslaugas.
„Licencijas praktinei psichologo veiklai galima suteikti psichologijos magistro diplomus turintiems psichologams, arba turintiems ne mažiau kaip penkerių metų universitetinių psichologijos studijų diplomą. Privalome užtikrinti, kad būtų išvengta pavojų, kurie kyla, kai psichologinę pagalbą teikia reikiamos tam kompetencijos neturintys asmenys”, – mano Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė.
Pasiūlymą minėtam įstatymo projektui, atspindintį LPS poziciją, Seime įregistravo Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Kazimieras Kuzminskas. LPS taip pat kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą prašydama įteisinti psichologo veiklos licencijavimą bei atsižvelgti į pateiktas pastabas dėl G.Navaičio projekto.
LPS siūlo, kad už psichologų licencijavimą būtų atsakinga valstybinė institucija, prie kurios būtų sudaryta speciali licencijavimo komisija. Taip psichologų veikla licencijuojama daugelyje Europos valstybių bei JAV. Licencijavimo komisiją sudarytų ministerijų, universitetų, asocijuotų struktūrų atstovai. Siūloma, kad komisijoje būtų 11 narių.
LPS siūlymus dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengė atsižvelgdama į Lietuvos psichologų memorandumą, kurį šiais metais pasirašė didžiausios Lietuvos psichologus vienijančios asociacijos bei visų, psichologus ruošiančių Lietuvos universitetų atstovai.
