„Mano uošviui nustatyta krūtinės angina, bet skausmais širdies plote jis skundžiasi nuolatos. Net eidamas į garažą kartais dūsta. Vis primenu, kad užsirašytų pas specialistą konsultacijos, nes gal reikia gydymą keisti ar gyvenimo būdą. Kartais norisi iškviesti ir greitąją, bet ką ten su suaugusiu vyru pakariausi. Kas per liga yra krūtinės angina, gal tie nuolatiniai skausmai yra norma?”
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Intensyvios kardiologijos skyriaus vedėjas doc. med.dr.Pranas Šerpytis:
– Krūtinės angina, anksčiau vadinta stenokardija, susergama, nes sumažėja kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. O sumažėja dėl to, kad kraujas patenka per kraujagysles, kurios yra susiaurėjusios.
Širdies raumens aprūpinimas krauju, miokardo perfuzija, yra nepakankama, nes vyksta per mažesnį spindį. Su krauju ateina deguonis, visos kitos medžiagos, kurios reikalingos ląstelės energetiniam balansui palaikyti. Kada formuojasi aterosklerozinis procesas, kraujagyslės spindis siaurinamas, streso metu atsiranda spazmas, kraujagyslė dar labiau susiaurėja. Tada prasideda neadekvatus kraujo, deguonies, pritekėjimas į miokardą. Širdies raumuo pradeda kentėti, badauti. Miokardui badaujant žmogus jaučia krūtinės skausmą. Taip pasireiškia krūtinės angina. Pačios pirmos stadijos krūtinės anginą galima diagnozuoti tik atlikus labai detalius tyrimus – pažiūrėjus, koks yra vidinis kraujagyslės sluoksnis, endotelis. Reikia apžiūrėti, ar nepažeistos aterosklerotinių procesų išorėje esančios vadinamosios kaklo kraujagyslės. Nes žmogus gali ir nieko nejausti.
Krūtinės angina gali prasidėti didelio fizinio krūvio metu, nuo įtampos ar didelio emocinio streso. Pasitaiko, kad krūtinę užspaudžia išėjus į šaltą orą. Kartais vyrai skundžiasi, kad paeina spartesniu žingsniu ir pradeda spausti krūtinę. Visais tokiais atvejais reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų būklę ir toliau siųstų pas specialistą. Ypač jei krūtinę spaudžia be perstojo, skausmą pradeda provokuoti fizinis krūvis, atsiranda stiprus skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką, kaklą, po kairiąja mentimi. Tai jau gali būti nestabilios krūtinės anginos arba miokardo infarkto požymis. Visais tokiais atvejais žmogus turėtų važiuoti į priėmimo skyrių arba kviestis greitąją medicinos pagalbą nelaukiant. Pasitaiko miokardo infarkto atipinių formų. Žmogui skauda po duobute, krūtinkauliu, jis galvoja, kad kažką netinkamo suvalgė, apsinuodijo, todėl užtempia laiką, atvyksta pavėluotai, prasidėjus didelėms komplikacijoms.
Pirmosios sklerotinės plokštelės, kaip riebalinės dėmelės, atsideda smulkiosiose, vadinamosiose vainikinėse širdies kraujagyslėse, ant aortos, jau ketvirtą gyvenimo dešimtmetį.
Cholesterolis yra gera medžiaga, bet jei jos per daug organizme, ji skatina aterosklerozinių procesų formavimąsi – tų plokštelių atsideda žymiai daugiau, jos tampa su kalkėmis. Bet kokio streso – vidinio (pakilo arterinis spaudimas) ar išorinio – metu plokštelė gali plyšti. Plyštant aterosklerotinei plokštelei, išsiskiria vazoaktyviosios medžiagos, kurios pradeda krešėjimo kaskadas. Prasideda uždegiminis procesas, krešulys auga ir tampa ypač pavojingas smulkiosiose kraujagyslėse – širdies vainikinėse, smegenų. Tai gresia insultu arba infarktu.
Kiekvienas infarktas – priklausomai kokioje vietoje įvyksta, koks jo dydis – gali sukelti širdies nepakankamumą, kada žmogus tampa nedarbingas. Mane, kaip kardiologą, neramina tai, kad infarktus patiria darbingi, vos penktą dešimtį perlipę vyrai, moterims tai atsitinka dešimtmečiu vėliau.Užsienio valstybėse infarktas ir insultas ištinka kur kas vyresnio amžiaus žmones.
