Krapai auginami nuo neatmenamų laikų. Jų tėvynė – Viduržemio jūros rytinė pakrantė. Į Vakarų ir Šiaurės Europą krapai atkeliavo XVI amžiuje ir dėl malonaus skonio bei aromato labai greitai paplito. Dabar jie – bene vienintelė prieskoninė daržovė, auginama kiekviename darže.
Krapų lapai, stiebai ir sėklos turi daug:
eterinių aliejų, kurie ir lemia augalo kvapą,
vitaminų C, B1, B2, PP,
mineralinių druskų – fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies.
Medicinoje šie augalai vartojami esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Liaudies medicinoje krapų sėklų ir lapų nuoviru gydomas šlapimo pūslės uždegimas, virškinamojo trakto ligos, aukštas kraujospūdis bei nemiga.
Išgėrus tokio nuoviro lengviau atsikosėjama, sumažėja skausmas, kūdikius maitinančioms motinoms padaugėja pieno.
