Kas antras (47 proc.) gyventojas neturi priežasčių, kodėl nenorėtų gyventi kaimynystėje su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa.
Vilniaus universiteto profesoriaus, vaikų ir paauglių psichiatro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro teigimu, tai yra viltinga žinia. „Tai gali reikšti, kad Lietuvos visuomenė, nors ir lėtokai, bet vis tik sveiksta nuo visokių prietarų ir baimių“, – tvirtina jis.
Apklausos duomenimis, penktadalis (22 proc.) respondentų visgi nenorėtų gyventi žmonių su šiomis negaliomis kaimynystėje dėl, jų nuomone, sunkiai prognozuojamo jų elgesio ir galimo pavojaus.
„Tai rodo kitą medalio pusę – kad dar yra žmonių, kurie galvoja, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia yra pavojingi, keliantys grėsmę aplinkiniams. Pagrindinė tokio nepagrįsto įsitikinimo priežastis – žinių stoka ir pasekmė fakto, kad daug metų tokie žmonės buvo atskirti nuo visuomenės. Taigi ištisos kartos žmonių užaugo, nieko nežinodamos apie šias negalias ir net jų nematydami. Ko nepažįsti, ko net nesi matęs gyvenime, to ir pradedi bijoti, ypač kai prisiklausai stigmos nulemtų kalbų apie tariamą tokių žmonių pavojingumą“, – aiškina D. Pūras.
Didžiausias dėmesys – vaikams
10 proc. apklausos dalyvių nenorėtų gyventi žmonių su minėtomis negaliomis kaimynystėje, nes jaustųsi nejaukiai bendraudami su tokiais žmonėmis, o 7 proc. nenorėtų, kad tokias negalias matytų jų vaikai.
„Reikia ieškoti būdų kuo daugiau su tokiais žmonėmis patiems bendrauti. Praktinė patirtis padeda žymiai veiksmingiau negu teorinės žinios. Priminsiu, kad nepagrįstos baimės ir prietarai yra neracionalūs dalykai, todėl vien mokslo žiniomis grįstas aiškinimas, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia nėra pavojingesni už tuos, kurie laikomi „normaliais“, nebūtinai yra veiksmingas“, – pažymi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
Jis tęsia sakydamas, kad visuomenės, kurioms dar trūksta brandumo, dažnai manipuliuojamos tuo, kad nuo visko reikia apsaugoti vaikus. Todėl remiantis noru siekti vaikų saugumo, dažnai priimami sprendimai, kurie nieko bendra su vaikų saugumu neturi – taip tiesiog siekiama riboti pažeidžiamų grupių teises, taip pat ir žmonių su negalia teises.
„Kuo labiau mes įgyvendinsime įtraukiojo ugdymo idėją ir ugdysime savo atžalas, neatskyrę vaikų su negalia nuo vaikų be negalios, tuo daugiau vaikų atsikratys baimių ir prietarų, o tapę suaugusiais jau žinos, kad šių žmonių nereikia bijoti. Siekdami pagerinti žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją, didžiausią dėmesį turėtume skirti vaikams, nes jie užaugę pasieks tą taip reikalingą lūžį visuomenėje“, – atkreipia dėmesį D. Pūras.
Tyrimą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotojos Jūratės Lepardinienės teigimu, šios apklausos rezultatai rodo ne tik tai, kad Lietuva juda teigiama linkme, bet ir kokias spragas dar reikia užkamšyti.
„Tikimės, kad vieną dieną didžioji dauguma visuomenės neberas priežasčių, kodėl nenorėtų gyventi žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia kaimynystėje. Ir to pasiekti galima per nuolatinę visuomenės, nepamirštant ir pačių jauniausiųjų narių, edukaciją“, – akcentuoja ji.
Užsiprogramuojame nesėkmei
Tyrimo duomenimis, 6 proc. apklaustųjų nemano, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali būti visaverčiai visuomenės nariai. Pasak VU profesoriaus, tai, kad tokios nuomonės laikosi labai maža visuomenės dalis, irgi nuteikia viltingai.
„Visuomenės gyvenime veikia „self-fulfilling prophecy“ (liet. save išpildanti pranašystė) mechanizmas. Tai toks mechanizmas, kai visuomenė, suformuodama tam tikrą požiūrį, pati padaro taip, kad to požiūrio nulemtas reiškinys išsipildytų. Kitaip sakant, visuomenė pati užsiprogramuoja permainų sėkmei ar nesėkmei. Jei dauguma žmonių nuolat kartoja, kad žmonės su minėtomis negaliomis negali integruotis į visuomenę, tai juos uždarius kokiose nors didelėse įstaigose ar savo kambarėliuose – taip ir įvyks, šie žmonės liks izoliuoti bei negebantys atsakingai gyventi atviroje visuomenėje. Ir atvirkščiai, jei kritinė masė žmonių pradeda galvoti kitaip – kad integracija įmanoma ir reikalinga, įvyksta sėkmingos „pranašystės“ išsipildymas. Tai jau nutiko daugelyje valstybių į Vakarus ir Šiaurę nuo mūsų“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
22 proc. respondentų, kurie neturi nuomonės šiuo klausimu, D. Pūras vertina kaip abejingąją visuomenės pusę, kuri nusišalina ir tarsi sako – mums vis vien. Jo teigimu, su šia visuomenės dalimi būtina bendrauti, nors tai nėra lengva, o kartais su jais bendrauti netgi sunkiau negu su permainų priešininkais, kurie bent jau nėra abejingi šiam klausimui.
„Siekiant bent kokių svarbių permainų visuomenėje, reikia pasirinkti bent keletą veikimo krypčių. Reikia edukuoti ir plačiąją visuomenę, ir kryptingai dirbti su konkrečiomis piliečių grupėmis, pavyzdžiui, su bendruomene, kurios kaimynystėje planuojama turėti bendruomeninio pobūdžio paslaugas žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia – grupinius namus keletui tokių žmonių. Svarbu didinti pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios, siekiant permainų“, – komentuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
Jis priduria, kad dar turime įveikti daug kliūčių, kylančių žmonių tarpusavio santykiuose, o viena iš labai svarbių sričių – tai žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia priėmimas.
„Pasiekus prasmingą įtrauktį, laimės visi – ne tik šie žmonės, bet ir kiekvienas pilietis, taip pat visa visuomenė. Jau pradedam suprasti, kad iki šiol ne tiek žmonės su negaliomis buvo pavojingi visuomenei, kiek pati visuomenė, juos izoliuodama, kenkė ir jiems, ir sau“, – reziumuoja D. Pūras.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje 2022 metų gruodžio mėnesį dalyvavo 1010 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
„Išsikraustykime iš stereotipų!“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad asmuo su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją į visuomenę. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijų lėšomis šiuo metu Lietuvoje yra įrengiami grupinio gyvenimo namai bei apsaugoti būstai žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia. Šiuos projektus administruoja CPVA.
