Daug metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. 2020 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 22 940 žmonės – beveik 10 proc. daugiau negu 2019 metais. Ir nors apie širdies ir kraujagyslių ligas, prevencines programas bei rizikos veiksnius Lietuvoje, rodos, kalbama išties nemažai, daug metų statistikos rodikliai, deja, nedžiugina.
Gal vis dėlto genetika, o ne gyvenimo būdas nulemia tai, susirgsime ar ne širdies ir kraujagyslių ligomis? VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas sako, kad, nors mokslininkų skaičiavimai, kokį procentą ligų nulemia iš tėvų atsineštas genetinis fondas, skiriasi, visi sutinka, jog genetika atlieka labai svarbų vaidmenį, kai kalbama apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vertina susirgimus šeimoje
Vertindami paciento riziką susirgti ankstyva išemine širdies liga, būti ištiktam staigaus infarkto, kardiologai vizito metu užduoda itin svarbų klausimą – ar artimoje aplinkoje, šeimoje, yra buvę staigių mirčių dėl širdies ligų nesulaukus 50 metų. Jei iš paciento išgirstamas teigiamas atsakymas, tokio paciento rizika ateityje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinama kaip itin aukšta.
Taip pat kardiologai, kaip pasakoja K. Bumblauskas, analizuoja, ar apskritai paciento šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Rinkdami tokius duomenis, gydytojai pacientus gali priskirti vienai ar kitai rizikos grupei ir dėlioti sveikatos priežiūros ar gydymo planą.
Vertinant riziką svarbu ir vyraujančios gretutinės ligos šeimoje, pavyzdžiui, diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje.
Svarbu ne vien genetika
Genetika yra tik viena medalio pusė, anot kardiologo K. Bumblausko, tačiau ne mažiau svarbus ir paciento gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, kraujo spaudimo ir cholesterolio padidėjimas, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas. Ši visuma neatsiejama vertinant paciento polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Kai šalia genetikos turime visą sąrašą kitų rizikos veiksnių, tikimybė, kad pasireikš liga, yra didesnė“, – aiškina kardiologas K. Bumblauskas.
Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tačiau tai nereiškia, kad savo kraujagyslių būkle reikia susirūpinti tik peržengus 40-metį ar 50-metį. Profilaktika yra labai svarbi, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Todėl labai svarbūs reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją. Be to svarbu žinoti pagrindinius savo sveikatos duomenis.
„Į tam tikrus kūno siunčiamus signalus derėtų žiūrėti lyg į įspėjamuosius ženklus, – sako kardiologas K. Bumblauskas. – Tai, visų pirma, padidėjęs kraujo spaudimas, signalizuojantis, kad su mūsų širdies ir kraujagyslių sistema ne viskas gerai.“
Taip pat nevertėtų ranka numoti į tokius ženklus kaip fizinio krūvio netoleravimas, skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu, kuris neleidžia toliau tęsti pradėtos veiklos. Šie požymiai rodo besivystančią ligą, ir reikalinga jau ne pirminė profilaktika, bet gydymas.
Rizikos veiksnius galima koreguoti
Gydytojai kardiologai, kaip pasakoja intervencinis kardiologas K. Bumblauskas, rizikos veiksnius skirsto į dvi kategorijas – koreguojamus rizikos veiksnius ir nekoreguojamus.
Lytis, amžius, genetika – tai rodikliai, kuriems įtakos medikas daryti negali. Tačiau daug svarbesni tie rizikos veiksniai, kuriuos galima koreguoti – tai rūkymas, diabetas, aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir panašūs.
„Tokiu atveju viskas, ko reikia norint užkirsti kelią ligai, yra paciento sąmoningumas ir atsakingas požiūris į savo sveikatą. Būtina atidžiai sekti tokius rodiklius kaip kraujo spaudimas bei cholesterolis. Mat padidėjusio cholesterolio nekontroliavimas – tai tiesus kelias į aterosklerozės vystymąsi, o toliau jau pasekmės – išeminė širdies liga, miokardo infarktas ar insultas“, – aiškina gydytojas K. Bumblauskas.
Jei vien gyvensenos pokyčiais sureguliuoti cholesterolio koncentracijos kraujyje nesiseka, taikomas medikamentinis gydymas statinais.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika.
„Tačiau jeigu į savo sveikatos būklę žiūrima atsainiai, turima antsvorio, rūkoma, nereguliuojamas padidėjęs kraujospūdis bei cholesterolio kiekis kraujyje, tokiam pacientui, turinčiam dar ir genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, liga pasireikš gerokai anksčiau“, – aiškina kardiologas K. Bumblauskas.
Gydytojas kardiologas, atliekantis daugybę intervencinių kardiologinių procedūrų, kai išvalomos užsikimšusios kraujagyslės, pasidalijo konferencijoje išgirsta ir susimąstyti verčiančia mintimi, kad mūsų gyvensenos įtaka nulemia, pridėsime sau 15 metų gyvenimo ar atimsime.
