Šiandien darbe – svarbi diena. Jums patikėtas projekto pristatymas, nuo kurio priklausys – būsite paaukštintas ar atleistas. Stresas tiesiog kala per smegenis, prakaito upeliai žliaugia specialiai šiai progai įsigytų brangių marškinių pažastimis. Dabar jau ne tik stresuojate, bet ir išgyvenate gėdą dėl tamsių dėmių pažastyse.
Daug žmonių kenčia nuo pernelyg gausaus prakaitavimo. Hiperhidrozė – tai žymiai padidėjęs prakaito išsiskyrimas tam tikrose kūno vietose, viršijantis normalius termoreguliacijos poreikius. Ši organizmo reakcija gali tapti tokia rimta problema, kad gausiai prakaituojantys žmonės ima vengti sporto salės, vakarėlių ir bet kokių kitų socialinių ar darbo situacijų, dėl kurių jie gali prakaituoti.
Kodėl kai kurie žmonės tomis pačiomis sąlygomis neišlieja nė lašo prakaito, o kiti atrodo lyg ką tik nusiprausę po dušu? Gausesnį prakaitavimą sukelia ne tik hiperhidrozė, bet ir nutukimas, alkoholio vartojimas, kai kurios ligos, pavyzdžiui, diabetas, skydliaukės sutrikimai, menopauzė ar kai kurių vaistų vartojimas.
Stresas taip pat yra dažna prakaitavimo priežastis, dėl kurios stresas ir prakaitavimas net gali virsti užburtu ratu. Jūs patiriate stresą, todėl prakaituojate. Tada nerimaujate dėl prakaitavimo, dėl kurio dar labiau stresuojate ir dar daugiau prakaituojate. Išbandykite šiuos patarimus:
- dėvėkite drabužius iš natūralių pluoštų, jie leidžia odai kvėpuoti ir geriau sugeria drėgmę;
- rinkitės juodos ir baltos spalvos drabužius, ant kurių mažiau prakaito dėmės bus mažiau pastebimos;
- svarbiomis dienomis turėkite atsarginius marškinius, kad galėtumėte persirengti;
- naudokite antiperspirantą. Dezodorantai nestabdo prakaitavimo, jie tik laikinai neutralizuoja bakterijų sukeltą kvapą. Antiperspirantai yra sukurti taip, kad sumažintų arba visai sustabdytų prakaito išskyrimą iš prakaito liaukų. Užtepus antiperspiranto liaukų spindyje susiformuoja laikinas kamštis, kuris stabdo prakaito išsiskyrimą. Jis per kelias dienas pašalinamas kartu su natūraliai nusilupančia oda.
Žinoma, labai svarbu nepasiduoti stresui ir stengtis jį kontroliuoti. Kaip tai padaryti? Giliai ir ramiai kvėpuokite. Radę ramią, patogią vietą atsisėskite arba atsigulkite ant nugaros ir lėtai pakvėpuokite.
Skirkite laiko sąmoningam atsipalaidavimui. Kūną ir mintis puikiai atpalaiduoja gulėjimas šiltame vandenyje, todėl išsimaudykite vonioje.
Pasileiskite raminančios muzikos. Ne veltui SPA centruose skamba tyli švelni muzika. Tokia aplinka gali padėti atsipalaiduoti beveik taip pat, kaip ir čia atliekamas masažas. Sportuokite baseine. Fizinis krūvis puikiai malšina stresą. Problema kyla, kai žmonės sporto salėję nuo prakaito permirksta nors gręžk ir dėl to ima drovėtis. Pabandykite plaukti baseine. Tai ne tik labai naudinga fizinė veikla, bet ir puiki apsauga nuo prakaitavimo.
Venkite gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino. Kofeinas kelia kraujospūdį, didina širdies susitraukimų dažnį, o tyrimai netgi rodo, kad jis gali sustiprinti kasdienį stresą, kurį ir taip patiriate dėl objektyvių priežasčių.
Pasijuokite iš širdies. Tai ne tik sparnuotas posakis – juokas tikrai yra geriausias vaistas. Vokiečių mokslininkas profesorius Michaelis Titce eksperimentais patvirtino, kad teigiamos emocijos bei juokas pozityviai veikia žmogaus organizmą, ir teigė, kad „juokas yra pozityvus stresas mūsų organizmui, kuris yra gyvybiškai reikalingas“.
