Išrado amerikiečiai
Teigiama, kad kramtomąją gumą išrado amerikietis Tomas Adamsas XIX amžiaus 8–ajame dešimtmetyje (ir kas gi daugiau galėjo sugalvoti tokį daiktą, jei ne amerikiečiai!). Jos pagrindą sudarė natūralus kaučiukas, kurį išskiria Centrinėje Amerikoje augantis medis. Tiesa, majų genties indėnai tokią gumą kramtė dar prieš tūkstantį metų. O kad iš to galima padaryti biznį, galvoti vyrai sumanė pramonei ieškodami geresnių kaučiukinių medžiagų.
Kramtomoji guma priskiriama konditerijos gaminiams. Pagrindinis skirtumas tarp saldainio ir kramtomosios gumos — kramtymo laikas. Svarbiausia kramtomosios gumos savybė yra ta, kad ji nesusikramto, ja galima mėgautis neribotą laiką.
Išsivysčiusiose šalyse kramtomoji guma turi nuolatinius vartotojus. Jos paklausa pasaulyje nors ir nesparčiai, tačiau kasmet didėja. Tik ar matydami nuolat gumą žiaumojančius paauglius ar solidžius vyrus galime teigti, kad gyvename išsivysčiusioje šalyje?..
Kaip ir iš ko ji gaminama?
Mūsų dienų kramtomosios gumos gaminimo technologija nėra sudėtinga. Gumos pagrindo žaliava sumetama į specialią maišyklę, suberiamas cukrus, sudedami skonio ir spalvos priedai, viskas gerai išmaišoma. Paruošta masė specialiais įrenginiais dozuojama ir formuojama, po to pakuojama ir tiekiama į prekybos centrus.
Visos svarbiausios kramtomosios gumos savybės priklauso nuo vartojamo gumos pagrindo. Šią žaliavą pasaulyje gamina nedaug įmonių, todėl kramtomosios gumos gamintojams tai yra bene didžiausias rūpestis. Kitų komponentų — cukraus, fruktozės, skonį ir spalvą suteikiančių priedų — ilgai ieškoti netenka.
Sudedamąsias gumos dalis reikia gerai išmaišyti, tad reikalinga didelė maišymo galia. Kramtomajai gumai gaminti naudojamos universalios, ypač stiprios konstrukcijos horizontalios sraigtinės maišyklės. Maišymo velenai turi atlaikyti ypač dideles mechanines apkrovas, todėl jie gaminami iš specialaus, labai tvirto ir nerūdijančio plieno. Maišytuvo viduje vienas priešais kitą esantys du velenai sukasi priešingomis kryptimis ir skirtingais greičiais (3:2). Greitesnis velenas masę nuo maišyklės kraštų stumia į vidurį, o lėtesnis, atvirkščiai, iš vidurio masę stumia kraštų link. Gaminant kramtomąją gumą be cukraus, dažniausiai naudojamas sraigto formos velenas (populiariausias yra Z formos velenas).
Pirmiausia maišyklė 10–15 min. šildoma, ir tik po to pradedama maišyti. Gumos masės temperatūra yra tiesiogiai proporcinga maišymo laikui. Kuo ilgiau masė maišoma, tuo labiau kyla jos temperatūra. Optimali masės temperatūra prieš ją išverčiant yra 45–55° C. Maišymo metu leistina maksimali temperatūra yra 65° C. Jei temperatūra aukštesnė, masė būna nekokybiška.
Baigus maišyti, gaunama norimo skonio ir spalvos kramtomosios gumos masė. Iš maišyklės masė patenka į dozavimo ir formavimo įrenginius. Čia padaromi reikiamos formos rutuliukai arba plokštelės. Galiausiai gaminiai supakuojami.
Gumos rūšis priklauso
nuo jos pagrindo
Gaminant kramtomąją gumą, vartojami skirtingos rūšies gumos pagrindai ir skonio priedai. Gumos pagrindai yra keli:
• skirti normaliai (įprastai) gumai gaminti;
• skirti pučiamajai (bubble gum) gumai gaminti.
Gumos pagrindas, skirtas gaminti įprastą gumą, turi gerai kramtytis, todėl gumos masė yra klampi. Gumos pagrindas, skirtas pučiamajai gumai, yra tamprus, gumos masė mažiau klampi.
Kiekviena iš gumos pagrindų rūšių gali turėti papildomų savybių:
• skirta įprastam (ph — normalus) skoniui,
• skirta rūgščiam skoniui,
• limpanti prie burnos ir lūpų,
• nelimpanti prie burnos ir lūpų.
Pagrindinę gumos dalį sudaro dvi medžiagos — kalcio karbonatas ir specialus talkas. Jei skoniui reikia suteikti rūgštumo, vartojami rūgštiniai priedai, pavyzdžiui, citrinų rūgštis. Tuomet vartojamas gumos pagrindas be kalcio karbonato (kalcio karbonatas lengvai reaguoja su rūgštimi ir išskiria anglies dvideginį).
Gumos lipnumas reguliuojamas gaminant,
t. y. į masę įdedant įvairių lipnumą mažinančių priedų.
Ar žinai, ką kramtai?
Ir štai gumos gabalėliai prieš Tavo akis arba kišenėje. Belieka ištiesti ranką ir įsidėti į burną. Pasak reklamos — puikus skonis burnoje, švarūs dantys ir apskritai jokių rūpesčių dėl sveikatos!
Nesiūlome aklai tikėti reklama, nors anglų mokslininkai, ištyrę grupę 4–5 metų vaikų (jiems po valgio buvo duodama gumos) teigia, kad ji padeda išsaugoti sveikatą. Kramtomoji guma su ksilitu neleidžia susidaryti dantų ėduoniui ar susirgti ausų uždegimu — mat visąlaik mankštinami žandikauliai ir su jais susiję organai. Tačiau gerai tai, kas saikinga. Guma negali pakeisti nei dantų, nei kitų organų priežiūros priemonių.
Žinoma, neverta kramtomąją gumą vertinti kaip nuodus. Tačiau pastebėta, jog nuolat kramtant net ir neutraliausią gumą (turima galvoje jos cheminė sudėtis), išsiskiria skrandžio sultys, vadinasi, jis yra dirginamas. Tad nepatariama:
kramtyti gumos, kai skrandis tuščias — tai skatina opaligės vystymąsi;
kramtyti valgant, ypač riebų maistą;
kramtyti ir rūkyti tuo pat metu. Guma iš cigaretės „ištraukia” kancerogenines medžiagas, kurios su seilėmis patenka į skrandį;
kramtyti, jei yra daug plombuotų dantų. Prie plombos (ypač naujos!) prilipusi guma ją gali išjudinti ir ištraukti.
Ir tai dar ne visos blogybės. Televizijos reklamose „pamirštama” paminėti, kad kramtomojoje gumoje yra fenilalanino. Per didelis šios aminorūgšties kiekis sutrikdo medžiagų apykaitą ir gali pakenkti sveikatai (ypač mažų vaikų).
Be to, kiekviena gumos gamybos kompanija gali pagaminti tris to paties produkto rūšis: vartoti savo šalyje, eksportuoti į išsivysčiusias ir besivystančias šalis.
Būtent trečiajai kategorijai priklauso beveik 80 proc. prekių, pas mus patenkančių iš Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos, o tarp jų yra ne tik ekologiškai pavojingų produktų, bet ir tokių, kurie išsivysčiusiose šalyse apskritai uždrausti.
O kas pasakys, kokios kokybės kramtomoji guma pasiekia Lietuvą?
