Remiantis statistikos duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta net 56 procentai Lietuvos gyventojų. Iš jų daugiau nei pusę atvejų sudaro mirtys, sukeltos išeminės (koronarinės) širdies ligos. Nors pakankamai daug šnekama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, remiantis apklausų duomenimis, dažnai į ją numojama ranka ir į gydytojus kreipiamasi tik pasireiškus nerimą keliantiems simptomams. Deja, neretai ir medikai į profilaktinius patikrinimus vis dar žiūri gan atsainiai, o atėję pasitikrinti į profilaktinį kabinetą, net ir didelę šių ligų riziką turintys pacientai gauna standartines rekomendacijas dėl gyvenimo būdo korekcijų. Klinikos „Nefrida“ gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis sako, kad siekiant suvaldyti širdies ligų vystymąsi bei jų progresavimą labai svarbus individualus dėmesys pacientui. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir gydymas turi būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, lydinčias ligas, objektyvaus ištyrimo duomenis.
„Gydymo sėkmei labai svarbus gydytojo sugebėjimas užmegzti ryšį su pacientu, tapti jo pagalbininku, patarėju, kitaip tariant, įgyti pasitikėjimą. Kai užsimezga kontaktas ir specialistu pasitikima, žymiai padidėja ir paties paciento sąmoningumas ir motyvacija. Tik pasitikėjimu ir vienas kito pagarba paremti santykiai leidžia pasiekti pačius geriausius gydymo rezultatus“, – sako ilgametę patirtį turintys gydytojas kardiologas.
Pasak dr. A. Maksvyčio, žmonės pas gydytoją kardiologą ateina su tam tikrais jiems nerimą keliančiais nusiskundimais. Gan dažni atvejai, kai turintys padidėjusį spaudimą pacientai sako, kad jiems buvo skirti vaistai, tačiau kraujospūdis nemažėja tiek, kiek norėtųsi, ir pastebimo pagerėjimo jie nejaučia.
„Kiek tokiu atveju, kalbantis su pacientu, bus įgyta jo pasitikėjimo, toks ir bus rezultatas. Didžioji dalis dideliu kraujo spaudimu besiskundžiančių žmonių turi ir kitų rizikos veiksnių, kurių vienas svarbiausių ir dažniausių – antsvoris. Yra nustatytos efektyvios nemedikamentinės priemonės (svorio mažinimas, mitybos korekcija, druskos maiste ribojimas, fizinio aktyvumo didinimas ir kt.), tad svarbu šią informaciją aiškiai perteikti pacientui ir kartu su juo užsibrėžti, per kiek laiko norima pasiekti tam tikrą rezultatą. Jeigu pacientas sugeba per pusmetį atsikratyti 5 ar daugiau kilogramų, tai jau – didžiulis pasiekimas. Itin svarbu, rasti „gerą ėjimą“, motyvuojantį žmogų keisti įpročius. Jeigu pacientas neturės motyvacijos, ne tik jo požiūris į gyvenimo būdo korekciją, bet ir vaistų vartojimas gali būti atmestinis“, – pastebi specialistas.
Tinkamai parinkti mažinančius kraujospūdį medikamentus gali tik gydytojas
Pasak dr. A. Maksvyčio, svarbią reikšmę efektyviam padidėjusio arterinio kraujo spaudimo (AKS) gydymui turi ir tinkamas medikamentų parinkimas. Pašnekovo teigimu, deja, vis dar nemažos dalies gydytojų požiūris į tai yra gana trafaretinis. Tuo tarpu labai svarbu sugebėti, galbūt ne iš karto, bet palaipsniui, kiekvienu atveju surasti tą derinį, kuris pacientui suteiktų realią naudą ir pagalbą.
Gydytojas taip pat atkreipia turinčiųjų aukštą kraujospūdį dėmesį, kad nors vaistinėse galima įsigyti įvairių širdį, kraujagysles ir kraujotaką veikiančių vaistų, nederėtų užsiimti savigyda ar vadovautis kaimynų ar giminaičių patarimais. Kokie vaistai ir kokiomis dozėmis reikalingi, gali nuspręsti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus. Padidėjęs kraujospūdis yra daugelio rimtų širdies ir kraujagyslių ligų bei komplikacijų rizikos veiksnys, o jį efektyviai kontroliuoti galima tik nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių.
Dr. A. Maksvytis primena, kad remiantis šiuolaikinėmis gairėmis, arterinis kraujo spaudimas (AKS) laikomas padidintu, jeigu jis viršija 130-140/80-90mmHg (įvairios specialistų draugijos pateikia skirtingas normalaus kraujospūdžio ribas). Ryšys tarp arterinio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų yra tiesioginis – tiek sistolinio, tiek diastolinio AKS padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Su amžiumi kraujagyslių sienelės palaipsniui standėja ir praranda elastingumą, todėl ima mažėti diastolinis kraujo spaudimas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad padidėjusį kraujospūdį pradėjus gydyti anksčiau, pasiekiami geresni rezultatai, o jo negydant ilgiau kaip dvejus metus, stipriai išauga komplikacijų rizika. Dar vienas labai svarbus aspektas – gydytojo paskirtus vaistus būtina vartoti reguliariai ir būtent taip, kaip nurodyta.
Dauguma širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių gali būti koreguojami
Gydytojas kardiologas primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra modifikuojami ir nemodifikuojami. Pastarieji – amžius, vyriška lytis, paveldimumas, deja, nuo mūsų nepriklauso. Tačiau moksliškai įrodyta, kad netgi paveldėjimo įtaką galima sumažinti ir išvengti ligos, keičiant įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams jos išprovokuoti. Tuo tarpu dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena. Tai – rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelis svoris, nuolatinė nervinė įtampa, stresas, miego trūkumas, nesugebėjimas atsipalaiduoti. Kai kurie rizikos veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai, gali būti nustatomi tik atliekant laboratorinius ar instrumentinius tyrimus. Vieniems veiksniams modifikuoti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kiti (padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, diabetas ir pan.) gali būti koreguojami specialiais vaistais.
Dr. A. Maksvytis atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių net neįtaria, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą – jie jaučiasi pakankamai gerai, o tam tikrus pasireiškiančius simptomus priskiria nuovargio ar patiriamo streso pasekmėms. „Ši problema, ypač iš pradžių, dažnai ignoruojama. Suskaudus galvą išgeriama citramono, o apie padidėjusį kraujospūdį sužinoma tik atsitiktinai jį pamatavus. Ir net sužinoję, daugelis žmonių nesikreipia į gydytojus ir vaistų nevartoja. Jaunesnio amžiaus žmonėms itin sunku pripažinti, kad jie turi sveikatos problemų. Bet pasitarti su gydytoju yra būtina. Jeigu spaudimas padidėjęs nedaug ir nėra daugiau rizikos veiksnių, pirmiausia rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės. Tačiau, jeigu gyvenimo būdo modifikavimas neduoda norimo rezultato, būtini vaistai“, – pabrėžia gydytojas.
Širdies ligų išvengiamumui didelę reikšmę turi sąmoningumas ir atsakingas požiūris
Dr. A. Maksvytis sako, kad širdies ligų išvengiamumas labai priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia sveiko gyvenimo būdo komponentus. Jeigu jis galvoja: „truputį parūkysiu, alaus atsigersiu, na ir kas, kad turiu 20 kg viršsvorio, bet aš juk stiprus, gerai jaučiuosi“, rezultato nebus. Būtina, kad keistųsi žmogaus suvokimas ir sąmoningumas.
„Gan dažnai tenka susidurti su požiūriu, kad diagnozavus onkologinę ligą, reikia skubiai ją gydyti, o tuo tarpu dėl širdies problemų sunerimti verta tik tada, kai kažką labai skauda ar jaučiamasi itin blogai. Tam, kad tiesiog pasitikrinti ir imtis veiksmų, padedančių išvengti širdies ligų ar sumažinti jų riziką, trūksta sąmoningumo“, – patirtimi dalinasi pašnekovas.
Kalbėdamas apie tai, kaip sveiku besijaučiančiam žmogui laiku pastebėti širdies ligų riziką, gydytojas kardiologas sako, kad kasmet minimos Pasaulinės širdies dienos proga specialistai pateikia vertingų rekomendacijų. Viena jų – „žinokite savo skaičius“ (svorį, juosmens apimtį, kraujospūdį, cukraus kiekį, lipidus). Sulaukus 30 metų, kartą į metus svarbu profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus, kad pasitikrinti gliukozės, lipidų, kalio, magnio kiekį, taip pat inkstų funkciją, skydliaukės būklę. Pasak dr. A. Maksvyčio, nuolat primenama, kad žmogus pats turi rūpintis savimi, nes niekas kitas už jį to nepadarys. Tiesa, siekiant išvengti bereikalingų tyrimų, kokius tyrimus atlikti, turėtų patarti specialistas. Dar viena svarbi rekomendacija, galinti padėti išvengti širdies ligų rizikos – „jeigu galite nevažiuoti, eikite“. Lipkite laiptais, išeikite pavaikščioti – kiekvienas mažas žingsnelis yra svarbus, nes iš mažų dalykų susideda visuma.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją kardiologą
Dr. A. Maksvytis pabrėžia, kad sulaukus 30 metų, reikėtų bent kartą į mėnesį pasimatuoti kraujospūdį, ir jei jis kelis kartus iš eilės yra padidėjęs, nenumoti į tai ranka. Pasak jo, labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti dalykus, į kuriuos patys galbūt neatkreipiate dėmesio. Specialistas pastebi, kad kraujospūdžio matavimas pas gydytoją nėra absoliučiai patikimas dalykas, nes nemaža dalis žmonių patiria nerimą, galintį padidinti kraujo spaudimą daugiau nei 30mmHg. Norint gauti kuo objektyvesnį kraujo spaudimo matavimo rezultatą, reikia šių optimalių matavimo sąlygų: žmogus turi būti atsipalaidavęs, ramioje aplinkoje, nekryžiuoti kojų, paremti ir atpalaiduoti matuojamą ranką, matuoti po 10 min poilsio. Todėl matavimas namuose yra patikimesnis, o tikslus arterinio kraujo spaudimo nustatymas svarbus ne tik objektyviai vertinant hipertenzijos laipsnį, bet ir koreguojant gydymą.
„Be padidėjusio kraujospūdžio, kuris gali būti su tam tikrais simptomais (galvos, sprando veržimas) arba besimptomis, sunerimti taip pat reikėtų dėl diskomforto krūtinėje, ypač pasireiškiančio fizinio krūvio metu. Laiku tikrinantis sveikatą ir ja besirūpinant, galima išvengti tokių kraujotakos sistemos ligų kaip išeminė (koronarinė) širdies liga, insultas, miokardo infarktas bei prailginti gyvenimą“, – baigdamas pokalbį pabrėžia gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis.
