Natula

Gamtoje būkime budrūs: dietistė I. Trusovė apie tai, kaip liga artimųjų tarpe įpratino saugotis erkių

Erkės

Šiais metais atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai, nors ir rūpinasi apsauga nuo erkių, dažnai per daug pasitiki cheminėmis priemonėmis ir neskiria pakankamai dėmesio tinkamai aprangai. Keliaujant į gamtą ar kitas žaliąsias erdves privalome būti ypač budrūs, nes ten mūsų tyko erkės. Tai patvirtinta ir dietistės Indrės Trusovės istorija. Nuolat aplinkoje girdėtos istorijos apie erkes atrodė toli, kol jos pačios šeimą netikėtai užklupo erkių sukelta Laimo liga. 

Užklupo namo kieme

Sveikos gyvensenos ekspertė sako, kad dažnai girdėtos erkių sukeltos ligos netikėtai tapo ir jos šeimos realybe – praėjusią vasarą Laimo liga susirgo jos vyras Rytis.

„Įdomiausia tai, kad erkės užklupo net ne miške. Vyras išėjo prie namo, kur žolyne pastatyta elektros skydinė. Įlipęs į žolę fotografavo skaitiklių rodmenis – neužtruko nė minutės. Grįžo namo ir iškart ant jo kojos pamatėme erkę. Deja, spėjo įsisiurbti, bet labai negiliai, tad ištraukėme nesudėtingai. Net nepagalvojome, kad kažkas galėtų nutikti. 

Lygiai po trijų savaičių keliavome atostogauti ir dieną prieš vyras pastebėjo ant kojos didelę raudoną dėmę, kuri kaito ir kėlė niežulį. Dėmė akyse tamsėjo kiekvieną valandą, o Rytis jautė lengvą pykinimą, silpnumą ir atrodė, kad koja dega“, – istoriją pasakoja I. Trusovė.

Saugosi, kad nuotykiai gamtoje „neapkarstų“

Anot dietistės,  nors liga parėjo gana lengvai, visa šeima įprato reguliariai saugotis nuo erkių, o grįžus iš žaliųjų zonų – pasitikrinti. Be to, nustebo sužinojusi, kad skiepai ir cheminės priemonės ne visada veiksmingos, o geriausias ginklas prieš erkes – tinkama apranga.

„Iki šio įvykio atidžiai nesisaugojome, nors gyvename miškų apsuptyje ir beveik kiekviena dieną leidžiame gamtoje. Tačiau dabar naudojame visas apsaugos priemones: dėvime šviesių spalvų drabužius, ilgas kelnes, ant viršaus – ilgas kojines. Be to, esame pasiskiepiję, dėvime specialias kojines su repelentais, taip pat naudojame purškalus, o grįžus iš miško apsižiūrime. Kiekviena diena – naujas nuotykis, kuris, deja, gali būti ne visada smagus ir linksmas, tad norime būti ramūs“, – sako I. Trusovė.

Pasak jos, siekiant apsisaugoti, visa šeima ir jos mažiausieji yra apdrausti gyvybės draudimu, į kurį įeina i draudimas nuo kritinių ligų, kuriuo taip pat apdraudžiama nuo erkių sukeliamų ligų.

Su sunkiomis ligomis susiduria kas trečias

„SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis pasakoja, kad šiemet bendrovės inicijuota, „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog lietuviai dažniausiai nuo erkių saugosi būtent pasirenkant sandarius drabužius – 51 proc., o 49 proc. pasitiki cheminėmis priemonėmis.

„Nors daugiau nei pusė lietuvių žino apie tinkamos aprangos naudą saugantis nuo erkių, deja, tyrimo duomenys, kuriame apklausta daugiau nei 1 tūkst. šalies gyventojų atskleidė, kad su erkių platinamomis ligomis yra susidūręs kas trečias gyventojas. Tai reiškia, kad net dėdami pastangas į savo apsaugą, negalime būti visiškai tikri, kad ligos mus aplenks.

Rūpindamiesi šalies gyventojais, į įmonės siūlomų draudimo programų kritinių ligų sąrašus įtraukėme tiek erkinį encefalitą, tiek Laimo ligą. Be to, nuo panašių nemalonių situacijų finansinę ramybę užtikrina ir traumų draudimas, kurį pasirinkus vabzdžių bei gyvūnų sukeltų susirgimų atveju, lėmusių nedarbingumą ar negalėjimą lankyti ugdymo įstaigos, būtų mokama draudimo išmoka. Visgi, tyrimas parodė, kad apie šias galimybes nežino beveik pusė lietuvių“, – sako S. Jokubaitis.

Jis priduria, kad bendradarbiaujant su tekstilės gamybos įmone „Sparta textile“, buvo sukurtos nuo erkių apsaugančios kojinės, grįstos inovatyviomis technologijomis ir moksliniais sprendimais. Jos gaminamos iš specialių verpalų, kurie yra apdorojami natūraliu erkes atbaidančiu repelentu. Mokslininkų pagalba sukurtomis kojinėmis erkės negali kopti link atvirų kūno vietų, todėl nepatenka po drabužiais.

TAIP PAT SKAITYKITE