Uždegimas, opaligė, vėžys. Tokias ligas vieną po kitos žmogaus skrandyje provokuoja Helicobacter pylori bakterijos, jei jos laiku neaptinkamos ir nesunaikinamos.
Kentėjo beveik metus
Kaunietė Viktorija Saulaitienė neapsikentė, beveik metus kasdien jautusi sunkumą skrandyje. Jis kankino ir pavalgius, ir nevalgius. Moteris kreipėsi į gastroenterologą. Testais buvo nustatyta, kad jos skrandyje gausu Helicobacter pylori bakterijų. Jos naikino skrandžio gleivinę.
Moteriai buvo paskirtas gydymas antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. Be to, patarta gerti ir probiotikų – gerųjų bakterijų.
V.Saulaitienė nė į burną nebeėmė sunkaus maisto, kasdien gėrė daug vandens ir kefyro, virškinimą skatinančios vaistažolių arbatos. Po poros mėnesių ji ne tik jautėsi puikiai, bet ir buvo pamiršusi ją kamavusius nemalonius skrandžio negalavimus.
Nevalia gydytis patiems
Sunkumas skrandyje, rėmens graužimas, dingęs apetitas – tai simptomai, į kuriuos nereikia numoti ranka, juolab bandyti gydytis patiems. Nereikia laukti, kol skrandį pradės skaudėti.
Du Australijos mokslininkai, Barry J.Marshallas ir J.Robinas Warrenas beveik prieš 30 metų nustatė ir įrodė, kad visų šių simptomų priežastis gali būti bakterija, kurią pavadino Helicobacter pylori. Už tai jie pelnė Nobelio premiją.
„Šios bakterijos sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimą. Jo negydant išsivysto opaligė. Sunkiausia uždegimo komplikacija – vėžys. Dvylikapirštėje žarnoje jis išsivysto retai, o skrandžio opaligė labai linkusi suvėžėti”, – perspėja Kauno onkologijos ligoninės gydytojas Remigijus Urbštas.
Jis paaiškino, kad Helicobacter pylori bakterijomis galima užsikrėsti per rankas ir per burną. Patekusios į skrandį šios bakterijos apsigyvena apatinėje jo dalyje, kuri pereina į dvylikapirštę žarną.
Neskausmingi tyrimai – už pinigus
Yra ne vienas būdas nelemtai bakterijai aptikti: ligonio skrandis apžiūrimas mikrokamera, kuri nuleidžiama per zondą. Po to iš apatinės skrandžio dalies paimamas gleivinės gabalėlis. Jis dedamas ant eksprestesto. Pakanka trijų minučių atsakymui gauti – pagal spalvos intensyvumą nustatomas bakterijų buvimo faktas, apytiksliai – jų kiekis.
Kitas būdas bakterijoms skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje aptikti – specialus kraujo, paimto iš venos, testas.
Šeimos gydytojai gali pasiūlyti ir naujausią, visai neskausmingą bakterijų nustatymo būdą – iškvepiamo oro testą. Tiesa, jis mokamas, kainuoja apie 30–40 litų. Šis būdas populiarus užsienyje, kur žmonės nėra tokie kantrūs, kaip lietuviai, ir vengia invazinių diagnostinių procedūrų.
Žūsta per savaitę
Vartojant antibiotikus Helicobacter pylori bakterijos žūsta per savaitę. Dar mėnesį reikia vartoti rūgštingumą mažinančius vaistus. Su antibiotikais reikia vartoti probiotikus, siekiant atstatyti antibiotikų pažeistą žarnyno mikroflorą.
„Testą gydymo kontrolei galima atlikti ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių, tyrimą iš venos kraujo – po metų. Pagerėjusi savijauta yra ženklas, kad antibiotikai atliko savo užduotį”, – tikina gydytojas endoskopuotojas R.Urbštas.
Jis sakė, kad skrandžio negalavimus sukelia ne tik bakterijos, bet ir gausus cheminių vaistų vartojimas, chemikalų prisodrinta aplinka.
„Pas mus atvyksta labai daug pacientų iš Kėdainių. Jei anksčiau dėl cheminės kilmės skrandžio negalavimų skųsdavosi vienas ar du pacientai per metus, tai dabar šią priežastį per mėnesį nustatome mažiausiai vienam pacientui. Manau, kad po dešimties ar penkiolikos metų ši skrandžio ir dvylikapirštės žarnos negalavimų priežastis išstums bakterinę”, – samprotavo R.Urbštas.
Virginijus Skirkevičius, vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas:
– Probiotikus reikia gerti su antibiotikais. Gydymo pastaraisiais kursą baigus reikia valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, saldaus ir rūgštaus (ne su actu, o rauginto) maisto: raugintų kopūstų, burokėlių, agurkų ir pan. Ypač sveika kasdien gerti kefyrą. Taip reikia maitintis bent du mėnesius, baigus gydymo antibiotikais kursą. Labai naudingos organizmą valančios salotos: beržų, jaunos garšvos, dilgėlės, kiaulpienės lapų, paskanintų grietine. Pilvo pūtimas sumažės, į tokias salotas įbėrus pankolio, kalendros, kmynų sėklų. Jų, prieš tai sumalus, galima vartoti po arbatinį šaukštelį per dieną.
Paplitimas ir vėžys
Helicobacter pylori bakterija yra užsikrėtęs beveik kas antras planetos gyventojas.
Dažniausiai užsikrečia vaikai iki penkerių metų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad iki 75 proc. skrandžio vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse ir apie 90 proc. – besivystančiose šalyse sukelia Helicobacter pylori.
