Ultravioletinių saulės spindulių poveikis yra vienas didžiausių rizikos veiksnių, auginančių tikimybę susirgti pavojingiausia odos vėžio forma – melanoma. Saulėtoms dienoms Lietuvą aplankant vis rečiau, ekspertai primena, kad atėjo laikas pasitikrinti vasaros saulės paveiktą odą, ir įspėja, kad apsaugos nuo saulės negalima pamiršti net ir rudens metu.
Sergamumas nuolat auga
Nacionalinio vėžio instituto duomenys rodo, kad pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 320 tūkstančių naujų odos melanomos atvejų, nuo šios ligos miršta virš 57 tūkstančių žmonių. Sergamumas ja nuolat auga tiek daugelyje kitų Europos šalių, tiek Lietuvoje.
Nors tikimybė susirgti melanoma didėja senstant, šia liga vis dažniau serga ir jauni žmonės, o tai, ar ji išsivystys, priklauso nuo daugelio veiksnių: odos tipo, gyvenimo būdo, šeimos ligos istorijos ir to, kaip dažnai nudegama saulėje. Ypač atidiems reikėtų būti tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke ar lankosi soliariumuose, turi daug apgamų, labai šviesą arba strazdanotą odą, lengvai nudega, taip pat tiems, kurių šeimoje buvo odos vėžio atvejų.
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė, tai, kad liga gali pasireikšti ir jauno amžiaus žmonėms, šiuos vis dažniau skatina ne tik geriau rūpintis savo oda, bet ir įsigyti draudimą nuo vėžio.
„Netikėtai užklupusi liga sukelia nemenką finansinę naštą, juk neretai dėl laikino nedarbingumo sergančiojo šeima praranda dalį pajamų. Tad papildoma finansinė pagalba gali sumažinti nerimą dėl savo ir artimųjų finansinės gerovės, taip pat suteikti daugiau gydymo galimybių“, – teigia specialistė.
Įspėjamieji melanomos ženklai
Nors odos vėžio diagnozė skamba grėsmingai, anksti pastebėjus ir nustačius ligą, tikimybė sėkmingai išgyti stipriai išauga. Todėl specialistai pataria reguliariai – bent kartą per tris mėnesius – apžiūrėti savo kūno odą veidrodyje, nepraleidžiant ir tokių kūno sričių kaip pažastys, kirkšnys, tarpupirščiai ir padai. Pasibaigus vasaros karščiams reikėtų susiplanuoti ir išsamesnę patikrą pas dermatologą.
„Ypač atidžiai reikėtų stebėti odoje atsiradusius naujus apgamus ir strazdanas – jei keičiasi jų išvaizda, ima niežėti ar skaudėti, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Šie apgamus apžiūrės, o sukėlusius įtarimų darinius pašalins chirurginiu metodu bei išsiųs histologiniam tyrimui“, – pasakoja ERGO specialistė A. Kupliauskienė.
Nustatyti, ar apgamas pavojingas, gali padėti „bjauriojo ančiuko“ metodas. Kai apgamas išsiskiria iš kitų, taikoma ABCDE taisyklė – ja remiantis vertinama asimetrija ir netaisyklinga forma (A), netolygus kraštas (Border – angl.), apgamo spalva, ypač jei jis melsvas ar pilkšvas (Color – angl.), diametras, ypač jei jis didesnis nei 6 milimetrai (D), keitimasis (Evolution – angl.) laikui bėgant.
Saugotis būtina ir rudenį
Ne paslaptis, kad daugiausiai žalos odai ultravioletiniai spinduliai padaro vasarą. Tačiau rūpintis apsauga nuo saulės būtina visus metus, ypač mėgstantiems atostogas planuoti rudenį, šiltesniuose kraštuose, kur saulė yra intensyvesnė.
Specialistai pataria poilsiaujant pietinėse šalyse pirmomis dienomis naudoti apsaugą nuo saulės su ne mažesniu nei 50 SPF filtru, o vėliau – bent su 30 SPF filtru. Odą reikėtų patepti 15 minučių iki išeinant į lauką ir pakartotinai tepti kas dvi valandas. Rekomenduojama kaitriausiu dienos metu – nuo 10 iki 16 val., odą pridengti ilgais rūbais, dėvėti skrybėlę.
Kupliauskienė atkreipia dėmesį, kad visi šie apsisaugojimo veiksmai gali padėti išgelbėti gyvybę, o laiku pastebėtos, net ir tokios gąsdinančios ligos kaip vėžys, yra visiškai išgydomos.
„Dažnai žmonės vengia vėžio tyrimo dėl didelės baimės gauti rezultatus, vis dėlto kuo anksčiau ši liga yra diagnozuojama, tuo didesni šansai yra visiškai pasveikti. Labai gaila, kad nuo tokių ligų nesame apsaugoti ir net visos apsisaugojimo priemonės ne visada padeda išvengti baisios diagnozės. Vis dėlto, visada galima pasirūpinti, kad atsitikus nelaimei po kojomis esantis pagrindas pasirodytų kuo įmanoma tvirtesnis, ir papildomai apsidrausti savo sveikatą“, – pataria ERGO atstovė.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.
