Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad dabar žmonės su negalia patiria mažiau diskriminacijos ir turi geresnes integracijos galimybes nei prieš du dešimtmečius, tačiau sąlygas darbo rinkoje vertina itin prastai. Tokią Lietuvos žmonių nuomonę apie žmonių su negalią įtrauktį atskleidė reprezentatyvi apklausa.
Beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) Lietuvos žmonių mano, jog per pastaruosius 20 metų teigiamai pasikeitė šalyje gyvenančių žmonių su negalia galimybės integruotis į pilnavertį visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką. Beveik du trečdaliai (65 proc.) respondentų įsitikinę, kad per šį laikotarpį žmonių su negalia atžvilgiu išaugo tolerancija ir sumažėjo diskriminacija.
„Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 230 tūkst. žmonių su negalia, didžioji jų dalis yra darbingo amžiaus. Auganti tolerancija ir mažėjanti diskriminacija rodo, kad tampame vis labiau sąmoningi ir atviri. Tačiau darbo rinkoje žmonės su negalia vis dar susiduria su rimtais iššūkiais ir barjerais. Jie vis dar turi labai ribotas galimybes dirbti arba tokių neturi visai – sudėtinga rasti ne tik kvalifikaciją atitinkantį darbą, bet ir gauti sąžiningą atlyginimą“, – pranešime žiniasklaidai sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Integracija į darbo rinka turi būti stiprinama
Nepaisant didėjančios tolerancijos, net 6 iš 10 (61 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų žmonių su negalia galimybes konkuruoti darbo rinkoje vertina neigiamai. Tik mažiau nei penktadalis (17 proc.) teigia, kad žmonės su negalia turi lygių galimybių konkuruoti darbo rinkoje tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir negalių neturintys žmonės.
„Apie tai, kad žmonių su negalia integracija į darbo rinką turėtų būti stiprinama, girdime nuolat, tačiau pasirodo, kad ne visi į tai žiūri pakankamai rimtai. Pavyzdžiui, yra tekę girdėti apie atvejus kitose įmonėse, kai žmonės su negalia kartais net nėra svarstomi kaip kandidatai į tam tikras darbo vietas. Toks požiūris – ydingas. Pirmiausia, visuomet turėtų būti vertinamos žmonių kompetencijos, kiek jie atitinka konkrečiai darbo vietai keliamus reikalavimus“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Kad žmonės su negalia dirba pagal savo galimybes ir su jais yra tinkamai atsiskaitoma, mano vos 13 proc. visuomenės narių. Palyginimui, beveik dvigubai daugiau – 23 proc. – įsitikinę, kad žmonės su negalia negali dirbti pagal savo galimybes ir negauna tinkamų išmokų.
„Šią situaciją gali lemti kelios priežastys. Pirma, vis dar nepakankamai pritaikyta darbo aplinka žmonėms su negalia. Antra, tarp darbdavių trūksta supratimo ir žinių apie negalios įvairiapusiškumą. Na, o trečia, socialinės ir darbo politikos priemonės, užtikrinančios tinkamas darbo sąlygas ir atlyginimą, ne visuomet gali būti adekvačios. Norint, kad visa tai keistųsi, būtina toliau stiprinti švietimą, gerinti darbo sąlygas, pritaikyti darbovietes žmonėms su negalia ir apskritai keisti požiūrį“, – tikina pašnekovė.
Būtina griauti barjerus
Paklausta, kokie galėtų būti konkretūs veiksmai, kurie paskatintų teigiamus pokyčius žmonėms su negalia darbo rinkoje, E. Staniulionė sako, kad tai galėtų būti žmones jungiančios ir drąsinančios iniciatyvos.
„Galimybė ugdyti ar keistis kompetencijomis, bendrystė žmonėms su negalia padeda įveikti tam tikrus barjerus, dėl kurių integracija į darbo rinką tampa gerokai sunkesnė. Žmonių su negalia integracija ne tik didina jų pasitikėjimą savimi, bet ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, kadangi kiekvienas žmogus turi potencialo prisidėti prie augančios gyvenimo kokybės šalyje“, – pasakoja ji.
Kaip realų pavyzdį E. Staniulionė pateikia „Bitės“ vykdomą „SuperGalių“ mainų programą, kurios tikslas – padėti užtikrinti, kad negalia netaptų ribojimu profesiniame kelyje.
„Suteikiame galimybę žmonėms su negalia kreiptis į savanoriaujančius mūsų darbuotojus, kurie yra pasiruošę pasidalinti ir perduoti savo profesines žinias tam, kad lygias galimybes darbe ar versle turėtų kiekvienas žmogus“, – pasakoja ji.
Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu Lietuvos žmonių apklausą apie jų požiūrį į žmones su negalia atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvios apklausos metu buvo apklausti 1016 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
