Kaip ir rūkymas bei lėtinės ligos, alkoholio vartojimas yra svarbi kai kurių rūšių vėžio atsiradimo priežastis, pirmadienį pareiškė mokslininkai.
Pernelyg daug geriant svaigiųjų gėrimų, padidėja rizika susirgti burnos, gerklų, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžiu. Tai taip pat gali būti susiję su skydliaukės ir plaučių vėžiu.
„Alkoholis, kaip vėžio priežastis, nepakankamai rimtai vertinamas daugelyje pasaulio regionų, – interviu žurnalui „The Lancet Oncology” pažymėjo Lione įsikūrusios Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (IARC) direktorius Paolo Boffetta (Paolas Bofeta). – Didelė dalis susirgimų vėžiu šiandien yra susijusi su alkoholio vartojimu, ir ši dalis auga daugelyje regionų, ypač Rytų Azijoje ir Rytų Europoje”.
P. Boffetta ir Mia Hashibe (Mija Hašibė) remdamiesi įvairiais tyrimais pažymi: kuo daugiau suvartojama alkoholio, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu.
Drauge jie pažymėjo, kad geriau nuosaikiai išlenkti taurelę nei visiškai atsisakyti alkoholio, nes jis naudingas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
„Visiško alkoholio atsisakymo, nors tai ir yra optimalu vėžio kontrolės atžvilgiu, negalima rekomenduoti kalbant bendrai apie visuomenės sveikatą, ypač šalyse, kur dažni širdies ir kraujagyslių ligų atvejai”, – nurodė P. Boffetta.
Vietoje visiško atsisakymo vyrai ir moterys turėtų riboti išgeriamo alkoholio kiekį, kad turėtų naudos išvengdami pavojų, sako mokslininkai.
„Naujausioje Europos rekomendacijų dėl vėžio prevencijos versijoje rekomenduojama vyrams per dieną išgerti dvi taureles ar taures (priklauso nuo gėrimo rūšies), o moterims – vieną”, – sakė P. Boffetta.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 2000 metais išsivysčiusiose šalyse dėl alkoholio mirė 185 tūkst. vyrų ir 142 tūkst. moterų, bet mirties išvengė 71 tūkst. vyrų ir 277 tūkst. moterų.
Besivystančiose šalyse, kur širdies ir kraujagyslių ligų atvejų yra mažiau, alkoholis buvo siejamas su 1,52 mln. vyrų ir 301 tūkst. moterų mirtimi.
