Panikos priepuoliai yra staigus ir intensyvus baimės ar nerimo epizodas, kuris gali pasireikšti be aiškios priežasties. Jie sukelia stiprius fizinius ir psichologinius simptomus, kurie gali atrodyti pavojingi, tačiau paprastai nesukelia ilgalaikės žalos. Vis dėlto, panikos priepuoliai gali būti labai varginantys ir kelti didelį diskomfortą, todėl svarbu mokėti tinkamai reaguoti.
Kaip atpažinti panikos priepuolį?
Panikos priepuoliai dažniausiai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau po priepuolio asmuo gali jaustis pavargęs ir emociškai išsekęs. Pagrindiniai simptomai apima:
- Greitą širdies plakimą arba stiprų plakimo pojūtį krūtinėje;
- Kvėpavimo sutrikimus, dusulį arba jausmą, kad trūksta oro;
- Galvos svaigimą, silpnumą arba net alpimo pojūtį;
- Krūtinės skausmą arba diskomfortą;
- Drebulį arba stiprų prakaitavimą;
- Jausmą, kad netenkama kontrolės arba bijoma mirti;
- Tirpimus ar dilgčiojimus galūnėse.
Panikos priepuoliai gali kilti dėl streso, traumų, nerimo sutrikimų arba net be aiškios priežasties. Dažnas panikos priepuolių pasireiškimas gali rodyti panikos sutrikimą, kuriam reikalinga specialisto pagalba.
Pirmoji pagalba panikos priepuolio metu
Kai susiduriate su asmeniu, patiriančiu panikos priepuolį, svarbu veikti ramiai ir palaikančiai.
1. Padėkite nuraminti kvėpavimą
Vienas pagrindinių panikos priepuolio simptomų yra hiperventiliacija – per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas, kuris gali sustiprinti nerimo pojūtį. Kad padėtumėte suvaldyti kvėpavimą, galite pasiūlyti:
- Kvėpuoti lėtai ir giliai, susitelkiant į įkvepiant oro per nosį ir iškvepiant per burną;
- Naudoti „kvadratinio kvėpavimo” metodą: įkvepiama 4 sekundes, sulaikomas kvėpavimas 4 sekundes, iškvepiama 4 sekundes, vėl sulaikomas kvėpavimas 4 sekundes;
2. Sukurkite saugią aplinką
Jeigu žmogus jaučiasi labai nerimastingas, svarbu padėti jam jaustis saugiai:
- Pasitraukti į ramią vietą, kur nėra triukšmo ar kitų stresą keliančių veiksnių;
- Išlaikyti akių kontaktą ir kalbėti ramiai, aiškiai;
- Priminti, kad panikos priepuolis nors ir nemalonus, bet laikinas.
3. Naudokite atsipalaidavimo technikas
Kai kurie metodai gali padėti sumažinti nerimo lygį ir sutrumpinti priepuolio trukmę:
- Įsižeminimo technika: asmuo gali bandyti susikoncentruoti į aplink esančius objektus, paliesti daiktus ar vardinti matomas spalvas;
- Progresyvus raumenų atpalaidavimas: palaipsniui sąmoningai atpalaiduoti raumenis, pradedant nuo kojų ir kylant iki galvos;
- Klausytis raminančios muzikos ar naudoti meditacijos programėles.
Ko reikėtų vengti?
Kai padedate žmogui, patiriančiam panikos priepuolį, svarbu vengti tam tikrų veiksmų, kurie gali pabloginti situaciją:
- Nesakyti „nusiramink” arba „tai nieko tokio”, nes tai gali sukelti dar didesnį susierzinimą;
- Neskatinti greitai išeiti iš situacijos ar pakeisti aplinką staiga, nes tai gali padidinti nerimą;
- Nevengti temos arba apsimesti, kad viskas gerai – geriau pripažinti situaciją ir palaikyti asmenį;
- Neignoruoti ar nesureikšminti simptomų – kiekvieno žmogaus patirtis yra skirtinga.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu panikos priepuoliai kartojasi dažnai arba asmuo jaučiasi, kad jie trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytojus arba psichologus. Terapija, vaistai ar savipagalbos metodai gali padėti geriau kontroliuoti nerimo simptomus.Panikos priepuoliai gali būti bauginanti patirtis, tačiau tinkamai reaguojant galima padėti sau ar artimiesiems lengviau juos išgyventi. Svarbiausia – sukurti ramybės ir palaikymo aplinką, padėti kontroliuoti kvėpavimą ir priminti, kad tai laikina būsena, kuri praeis.
