Širdies ligos vis dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje, ypač tarp žmonių, dirbančių įtemptą, sėdimą darbą ir stokojančių fizinio aktyvumo. Intensyvus gyvenimo būdas, kuriame vyrauja didelis darbo krūvis, stresas, netinkama mityba ir minimalus judėjimas, kelia rimtą grėsmę širdies sveikatai. Vis dažniau girdime apie jaunus žmones, patiriančius širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį ar net ankstyvus infarktus. Kodėl taip nutinka ir kaip galime to išvengti?
Įtempto darbo ir sėdimo gyvenimo būdo poveikis širdžiai
Nuolatinis darbas prie kompiuterio, ilgos darbo valandos ir stresinės situacijos sukuria nepalankias sąlygas širdžiai. Stresas skatina kortizolio ir adrenalino išsiskyrimą, o šie hormonai didina kraujospūdį, širdies ritmą ir netgi gali sukelti kraujagyslių uždegimą. Be to, mažas fizinis aktyvumas lemia prastą kraujotaką, dėl ko didėja kraujo krešulių rizika. Sėdimas gyvenimo būdas susijęs su padidėjusiu cholesterolio lygiu, antsvoriu ir nutukimu – pagrindiniais širdies ligų veiksniais.
Netinkamos mitybos ir nesveiko gyvenimo būdo įtaka
Širdies sveikatą itin veikia mityba. Per didelis perdirbto maisto, cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos vartojimas skatina arterijų užsikimšimą, aukštą kraujospūdį ir širdies raumens nusilpimą. Be to, jauni žmonės dažnai vartoja per mažai antioksidantų turinčio maisto, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimą organizme. Alkoholis ir rūkymas taip pat daro didelę žalą kraujagyslėms, todėl šių įpročių reikėtų atsisakyti arba juos stipriai riboti.
Fizinis aktyvumas – būtinas širdies sveikatai
Vienas iš pagrindinių būdų stiprinti širdį – reguliarus fizinis aktyvumas. Deja, dauguma jaunų žmonių, dirbančių biuruose ar kitokį sėdimą darbą, juda per mažai. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę, pavyzdžiui, greito ėjimo, bėgimo, plaukimo ar jogos. Sportas gerina kraujotaką, mažina stresą, reguliuoja kraujospūdį ir stiprina širdies raumenį. Net ir trumpi pasivaikščiojimai per darbo pertraukėles gali padaryti didžiulį skirtumą.
Magnis ir B6: teigiamas poveikis širdžies veiklai
Norint palaikyti širdies sveikatą, svarbu užtikrinti pakankamą magnio ir vitamino B6 kiekį organizme. Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių procesų, įskaitant raumenų atsipalaidavimą ir kraujagyslių tonuso reguliavimą. Jo trūkumas gali sukelti širdies permušimus, aukštą kraujospūdį ir net padidinti infarkto riziką. B6 vitaminas padeda organizmui įsisavinti magnį, reguliuoja nervų sistemos veiklą ir mažina streso poveikį. Papildai su magniu ir B6 gali būti naudingi tiems, kurie jaučia dažną nuovargį, dirglumą ar širdies ritmo sutrikimus.
Ką daryti norint išvengti širdies ligų?
Svarbiausia – keisti gyvenimo būdą. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, nesočiųjų riebalų ir baltymų, gali padėti palaikyti širdies sveikatą. Reguliarus fizinis aktyvumas yra būtinas norint išvengti kraujagyslių ligų. Be to, būtina rasti būdų, kaip mažinti stresą – tai gali būti meditacija, kvėpavimo pratimai ar tiesiog maloni veikla. Taip pat verta pasitikrinti magnio ir B6 lygį organizme ir prireikus vartoti papildus. Jaunystė nėra garantija, kad širdies ligos aplenks – net ir būnant jauniems, būtina rūpintis savo širdimi. Sveika gyvensena, tinkama mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir pakankamas magnio bei B6 kiekis gali padėti išsaugoti stiprią ir sveiką širdį daugelį metų.
