Turbūt daugeliui teko patirti, kas yra reabilitacija – ji, dažniausiai, skiriama po traumų. Reabilitaciniai užsiėmimai padeda greičiau atsistatyti pažeistos galūnės funkcijai. Tačiau esant tam tikroms lėtinėms ligoms reabilitacijos svarba išauga. Neurologinėmis ligomis sergantiems žmonėms reabilitaciniai užsiėmimai gali padėti susigrąžinti prarastą raumenų jėgą, sumažinti ligos sukeltą galūnių drebėjimą ar pagerinti pusiausvyros įgūdžius.
Mankštų projektas senjorams
Penkerius metus veikiantis sveikatingumo centras „Nicomed“ keletą metų iš eilės inicijuoja ir vykdo Vilniaus savivaldybės remiamus projektus. Šiemet savivaldybė parėmė kineziterapinių mankštų projektą „Tavo pasaulis – tavo galimybės“. Devynis mėnesius Vilniaus senjorai nemokamai mankštinosi nedidelėse grupėse ir individualiai. „Nedidelės grupės leido kiekvienam projekto dalyviui suteikti individualią priežiūrą. Daugelis atėjusių senjorų skundėsi nugaros skausmais – tai vienas dažnesnių skundų. Vėliau tapo aišku, kad juos kamuoja įvairūs amžinės artrozės sukeliami skausmai. Dažnas turėjo prastą pusiausvyrą“, – pasakoja sveikatingumo centro „Nicomed“ kineziterapeutė Gintarė Butkuvienė.
Specialistė išsikėlė tikslą pagerinti projekto dalyvių pusiausvyrą, padidinti fizinį pajėgumą. „Stebėjausi, kokie disciplinuoti buvo šio projekto dalyviai, jie beveik nepraleisdavo užsiėmimų. Tad pasiekti mano išsikeltų tikslų nebuvo sudėtinga. Jie mankštinosi tris kartus per savaitę. Patys po kurio laiko ėmė pasakoti apie sumažėjusius skausmus ir didesnę jėgą. Mane asmeniškai labiausiai džiugino pagerėjusi jų pusiausvyra. Vyresnio amžiaus žmonėms būtina stiprinti pusiausvyros jausmą. Dėl amžinių ligų jie neretai jaučia galvos svaigimus, todėl ilgainiui ima bijoti bet kokių judesių, galinčių tą svaigimą sukelti. Tačiau pusiausvyrą būtina stiprinti, nes tik geras pusiausvyros jausmas apsaugo žiemos metu nuo kritimų ir labai žalojančių sveikatą, sudėtingų lūžių“, – pasakoja kineziterapeutė.
Sveikatingumo centro „Nicomed“ įkūrėja Diana džiaugiasi, kad Vilniaus savivaldybės paramos dėka buvo įsigyta nemažai kineziterapinių priemonių. „Įsigijome kaištinių kamuolių, kelių rūšių nestabilių platformų, įvairių svarelių – atsinaujinom savo kineziterapinės salės įrangos bazę, o senjorai kai kurias priemones matė pirmą kartą, tad smalsiai ir su užsidegimu viską bandė“, – šypsosi prisiminusi centro įkūrėja. Projekto metu įvyko 420 valandų užsiėmimų.
Kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą
„Mane asmeniškai liūdina, kad mūsų šalyje gydymo įstaigos labiau koncentruojasi į vyresnio amžiaus žmonių slaugą, tačiau beveik nesistengia skirti daugiau dėmesio ir laiko tam, kad senjorai kuo ilgiau išliktų savarankiški. Vyresnio amžiaus žmonės per gyvenimą sukaupia patirtį ir išmintį, tačiau prisirenka ir įvairių ligų. Mūsų centras buvo pradėtas kurti kaip neuroreabilitacinė įstaiga ir galiausiai virto sveikatingumo centru. Žmonės po insulto, sergantys Parkinsono liga, išsėtine skleroze, po galvos ir stuburo smegenų traumų, turintys cerebrinio paralyžiaus diagnozę – visiems jiems būtina stengtis didinti savarankiškumą“, – sako D. Statkevičiūtė.
Jai antrina kineziterapeutė Gintarė: „Blogiausia, kai žmogus po reabilitacijos atgauna dalį savarankiškumo, o grįžęs namo patenka į perdėtai paslaugių artimųjų rankas. Ir jie skuba jam paduoti arbatos puodelį, kažką nunešti, atnešti, pakelti kojas, padėti apsirengti. Artimieji daro meškos paslaugą, reikia stengtis, kad žmogus kuo ilgiau ir kuo daugiau galėtų viską daryti pats“.
Mankštos su senjorais parodė, kad vos po poros mėnesių galima tikėtis pirmųjų pokyčių. Pasak kineziterapeutės Gintarės, nemažą vaidmenį atliko ir mankštinimasis grupėje, galimybė senjorams prieš ir po mankštų pabendrauti, atsigerti arbatos. „Mūsų mankštų dalyviai sakė, kad išmoktus pratimus atliks namuose. Jie pamatė kokį efektą turi ne tokie ir sudėtingi pratimai. Juos išmoko daryti teisingai. Dabar belieka išlikti aktyviems ir toliau. Vyresnio amžiaus žmonėms patarčiau susirasti tokią fizinę veiklą, kuri teiktų malonumą. Plaukimas, vaikščiojimas, kineziterapinė mankšta – nesvarbu kas, svarbiausia, kad tai teiktų malonumą, tada ir nauda bus didesnė“, – pataria kineziterapeutė.
Moderniausia reabilitacinė įranga
„Daug metų tiekiame Lietuvos gydymo įstaigoms įvairią reabilitacinę įrangą. Lankomės tarptautinėse parodose, ten susipažįstame su pasaulinėmis naujovėmis reabilitacijos srityje. Atrinktą moderniausią įrangą perkame ir vieną egzempliorių paliekame „Nicomed“ centre. Taip per penkerius metus čia sukaupėme išties nemažą „biblioteką“ – turime pačius inovatyviausius ir pažangiausius įrenginius neurologinių ligų pasekmėms mažinti, lengvinti“, – pasakoja Diana. – „Sergantiems Parkinsono liga elipsnis treniruoklis Kinisiforo padeda sumažinti ligai būdingą drebėjimą. Prie neurologinių ligų dažnai pasitaiko raumenų spastiškumas. Kinisiforo įrenginys geba ne tik stiprinti raumenis, bet ir juos atpalaiduoti“.
Išmaniųjų reabilitacinių įrenginių – lentos, pirštinės, balanso platformos – įranga testuoja žmogaus judesio ribas ir pasirinkus bet kurį žaidybinį pratimą tas ribas plečia.
Reabilitacija su neurologine pakraipa
„Dar prieš dešimtį metų reabilitacija nebuvo prioritetinė sritis medicinoje. Senstant visuomenei požiūris po truputį keičiasi. Apie tai byloja įvesta tęstinės reabilitacijos sąvoka, kai tam tikras lėtines ligas turintys pacientai gali net kelis kartus per metus eiti į reabilitacinius kursus. Neurologinės ligos iš sergančiojo kasdien bando kažką atimti – jėgą, lankstumą, judesį, pusiausvyrą, atmintį, kitas kognityvines funkcijas, todėl jiems tęstinė reabilitacija tampa vienu svarbiausiu jų sveikatos priežiūros komponentu“, – įsitikinusi D. Statkevičiūtė.
Ji įsitikinusi, kad platesnių reabilitacijų poreikis senstant visuomenei tiks augs. „Tą mums parodė mūsų vykdytas mankštų senjorams projektas. Jie turi ne vieną diagnozę, įvykę amžiniai pokyčiai jiems kasdien primena apie save įvairiais skausmais – žmogus lenkiasi, traukiasi, nustoja judėti. Nuo to galima apsaugoti senjorus pasiūlant jiems daugiau reabilitacinių priemonių“, – sako Diana Statkevičiūtė.
