Daugiau nei šimtas Lietuvos moterų kasmet miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Medikai pabrėžia – šių mirčių galima išvengti. Raktas į problemos sprendimą slypi prevencijoje – visų pirma, apsaugoje nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Šimtas gyvybių
„Nors maždaug 90 procentų ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime be jokio gydymo, kartais virusas pasilieka organizme, sukeldamas lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas. Įrodyta, kad ŽPV daro įtaką įvairių vėžio formų susiformavimui: išorinių lytinių organų, išangės, tarpvietės, vulvos, makšties, galvos-kaklo“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėja dr. Daiva Kanopienė.
ŽPV virusas nustatomas net 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Už šio ryšio atradimą dr. Haraldas zur Hausenas 2008 metais buvo apdovanotas Nobelio premija.
„Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu mūsų šalyje išlieka didelis. Europoje šio tipo vėžys tarp moterų piktybinių navikų yra ketvirtoje vietoje, o Lietuva priskiriama prie šalių, kur sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių“, – sakė dr. D.Kanopienė.
Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra daugiau nei dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Kitose šalyse situacija geresnė. „Suomijoje ŽPV prevencinė programa vykdoma jau 60 metų. Ir gimdos kaklelio vėžį šalyje jiems pavyko sumažinti 5 kartus. Lietuvoje rodikliai nepakankami, nors pernai programai sukako jau 20 metų. Pastaraisiais metais stebime daug „užleistų“ atvejų – tam įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija šalyje“, – teigia dr. D.Kanopienė.
Svarbu nustatyti laiku
„Pradžioje susirgimas neturi jokių požymių. O kai atsiranda simptomai, jau dažniausiai būna pažengusi ligos stadija. Kuo vėlesnė stadija, tuo, žinoma, ir gydymo bei išgyvenamumo rezultatai prastesni“, – sako dr. D.Kanopienė ir ragina moteris, pastebėjus kraujavimą prieš, po ar lytinių santykių metu, taip pat pomenopauzės laikotarpiu, atsiradus neįprastoms makšties išskyroms, diskomfortui lytinių santykių metu ar kryžkaulio skausmui, kreiptis į specialistus.
Gydytoja pastebi, kad prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa unikali tuo, kad patikros metu nustatomi ir ikivėžiniai pakitimai bei įvairios ligos: „Jas ginekologai moka ir gali visiškai išgydyti bei užkirsti kelią išsivystyti invaziniam vėžiui.“
„Laiku ar anksti nustatyti pakitimai gali būti išgydomi minimaliai invaziniais būdais, – aiškino Kauno klinikų akušerė ginekologė Simona Jazdauskienė. – Išsivysčius ligai ir ją diagnozavus vėlai, laukia agresyvesnis gydymas, turėsiantis daugiau pasekmių sveikatai ateityje.“
Pažengęs gimdos kaklelio vėžys kasmet Lietuvoje nusineša daugiau nei 100 moterų gyvybių. Dar skaudžiau tai, kad šių mirčių būtų galima išvengti.
Nuo 2004 m. vykdomos gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo jo. Vykdant šią programą, aptinkamos ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligos, kurias galima išgydyti ir taip užkirsti kelią galimybei išsivystyti iš jų gimdos kaklelio vėžiui.
„Lietuvoje ši prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų imtinai, – pasakojo S.Jazdauskienė. – Programa skirstoma į dvi grupes: moterims nuo 25 iki 34 m. kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o moterims nuo 35 iki 59 m. kartą per penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas.“
Gimdos kaklelio patologijos atrankinės patikros programa, deja, rezultatais dar nedžiugina. „Atrodo, kad tikrai turime informacijos, bet to žinomumo vis trūksta. Tai atsispindi ir statistikoje. Prevencinėje programoje dalyvauja vos daugiau nei pusė Lietuvos moterų. Pamažu artėjame prie 60 proc. tų moterų, kurios pagal programą turėtų pasitikrinti. O siekiamybė yra bent 80 proc. Taigi, dar yra ką nuveikti“, – teigė dr. D.Kanopienė.
Išeitis – skiepai
Anot sveikatos ekspertų, ŽPV užsikrėtę asmenys dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau jie infekuoti viruso nešiotojai ir virusą gali perduoti kitiems. „ŽPV infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs ŽPV žmogus“, – akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Virusai gali būti perduodami vaginalinių, oralinių ar analinių santykių metu, taip pat, kaip ir tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu per makštį, burną, išangę. ŽPV infekcija galima infekuotis petingo metu – paprasčiausiai liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų. Gimdanti moteris ŽPV infekciją gali perduoti savo naujagimiui, kuris vėliau gali susirgti laringine papilomatoze.
„Prezervatyvai sumažina tikimybę užsikrėsti ŽPV infekcija, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, – tačiau žmogaus papilomos virusas, herpes infekcija gali būti perduodami ir tiesioginio kontakto metu, vykstant odos ar gleivinių sąlyčiui. Prezervatyvas nepadengia visos tarpvietės odos, todėl moters bei vyro išoriniai lytiniai organai lieka atviri kontaktui. Taip pat ŽPV gali būti perduotas ir prieš užmaunant prezervatyvą.“
Geriausia apsaugos nuo ŽPV virusų priemonė, anot specialistės, yra skiepai.
Nuo 2016 m. ŽPV vakcina įtraukta į profilaktinį vaikų skiepų kalendorių. Iš pradžių buvo skiepijamos ne vyresnės nei 11 metų mergaitės, o nuo praėjusių metų vasario imti skiepyti ir berniukai. Tai itin svarbu, nes skiepai apsaugo nuo vėžį – išangės, gerklės, varpos, galvos ir kaklo – sukelti galinčių ŽPV viruso tipų ir išorinių lytinių organų karpų.
„Šie skiepai reikalingi visiems vaikams. Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius“, – teigė D.Razmuvienė.
Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.
Skiepytis už savo lėšas gali visi, tačiau skiepų veiksmingumas įrodytas pasiskiepijus iki 45 metų. Svarbu atsiminti, kad skiepijantis vėliau reikia ne dviejų, o trijų skiepo dozių (daugiau skiepo kartoti nereikia).
