„Nepasodinsi kiekvieną vakarą anūko tikrinti, ar neatsirado laisvas talonėlis pas gydytoją. Čia yra tokia siaubinga diskriminacija“, „Jauni tai bilietus perka internetu, o tu senas ir stovėsi. Yra buvę, kad nepakliuvau į autobusą“ – tai tik kelios vyresnių žmonių citatos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos skaitmeninės atskirties apklausos. Ji parodė, kad didžiausias kliūtis vyresnio amžiaus žmonės patiria sveikatos priežiūros ir viešojo transporto srityse.
Jaučiasi diskriminuojami
„Analizuoti temą paskatino ES pagrindinių teisių agentūros tyrimas, parodęs, kad tik trečdalis 55-64 m. amžiaus žmonių Lietuvoje turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o 65-74 m. amžiaus grupėje – tik maždaug kas dešimtas“, – pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė.
Tarnyba taip pat sulaukia įvairių skundų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu, dalis jų – susiję su skaitmenizacija. „Vienas žymiausių atvejų – parduotuvės „Lidl“ nuolaidos, prieinamos tik turint mobiliąją programėlę telefone. Esame nustatę netiesioginę diskriminaciją, tačiau Tarnybos sprendimą ir rekomendacijas įmonė ignoruoja“, – apgailestauja specialistė.
„Dabar vienas prie kompiuterio ir perki, ir pas gydytoją eini, ir pasikonsultuoji telefonu – išvis nebėra žmonių“, – skundėsi viena šiemet vykdyto tyrimo dalyvių vilnietė Kristina.
„Ne su žmogumi, o su ekranu [bendraujam] – tai vis toliau vienas nuo kito. O mes, senyvi žmonės, ir taip vienatvę labai kenčiam“, – mintimis dalijosi kita tyrimo dalyvė Diana.
Iššūkiai sveikatos sistemoje
Tyrimas parodė, kad viena sričių, kur vyresnio amžiaus žmonės patiria daugiausiai sunkumų – sveikatos priežiūros sistema. 40 proc. apklaustųjų skundėsi problemomis registruojantis pas gydytojus per E.sveikatos svetainę, 35 proc. – per kitą internetinę gydymo įstaigos sistemą.
Dar apie trečdalį apklausos dalyvių nurodė susiduriantys su kliūtimis peržiūrėdami savo sveikatos tyrimų atsakymus internete arba elektroniniame pašte. Kiek daugiau nei ketvirtadalis apklausą pildžiusiųjų susidūrė su iššūkiais atsiskaitydami už sveikatos priežiūros paslaugas savitarnos mokėjimo terminaluose.
Diskusijų metu vyresnio amžiaus žmonės pabrėžė, kad spartėjant skaitmenizacijai vis sunkiau tampa sveikatos priežiūros klausimais konsultuotis gyvai – telefonu arba gydymo įstaigoje. Didžioji dalis tyrimo dalyvių minėjo, kad tokia atskirtis ne tik apsunkina ir gerokai užtrunka, bet ir didina priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos.
„Jei galima paskambinti, tai skambinu. Aš asmeniškai turiu tokią patirtį, nes kol susigaudai toj E. sveikatoj, kur užsiregistruoti – ten didelis mokslas yra“, – sakė vilnietis Juozas, vienas grupinės diskusijos dalyvių.
Visgi, net ir esant galimybei sveikatos priežiūros klausimus tvarkytis telefonu, tyrimo dalyviai dalijosi patiriantys bejėgystės jausmą, kai gyvo pokalbio su gydymo įstaigos registratūros darbuotojais tenka ilgai laukti ar net pakartotinai skambinti kelias dienas. „Ant telefono kabu. O ką reiškia į polikliniką prisiskambinti? Čia yra pasityčiojimas“, – skundėsi vilnietė Rimutė.
„Padarę tyrimo išvadas, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams skyrėme tris pagrindines rekomendacijas, – pasakoja M.Kolinytė. – Pirmiausia – užtikrinti, kad registracija pas gydytojus būtų prieinama ne tik skaitmeniniu, bet ir alternatyviu būdu – atvykus gyvai, skambinant ir kt. Pabrėžiame, kad svarbu užtikrinti, kad nebūtų situacijų, jog nelieka vietų registruojantis gyvai, nes visos jau užsakytos internetu.
Taip pat rekomenduojame sudaryti galimybę sveikatos tyrimų rezultatus ar kitą informaciją apie paciento būklę gauti ne tik skaitmeninėmis priemonėmis.
Kadangi ne sykį įvardinti sunkumai buvo susiję su painia E. sveikatos sistema, rekomenduojame įgalinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus teikti vyresnio amžiaus žmonėms aiškiai suprantamą informaciją apie prisijungimą prie E. sveikatos portalo, registraciją pas gydytojus, tyrimų, anamnezės peržiūrą, taip pat apie galimybę artimiesiems užregistruoti asmenį pas sveikatos priežiūros specialistus.“
Lieka laukti stotelėje
Ryški vyresnių žmonių skaitmeninė atskirtis stebima ir viešojo transporto srityje. 3 iš 10 apklaustųjų susiduria su sunkumais įsigydami tarpmiestinių autobusų bilietus internete ar programėlėje, taip pat savitarnos mokėjimų terminaluose. Problemų kelia ir miesto viešojo transporto bilietų įsigijimo sistema – 32 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems sunku nusipirkti bilietą programėleje ir jį pažymėti.
„Problema ypač aktuali ten, kur žmonės įlipa tarpinėse stotelėse – stočių su kasomis nėra, o nesinaudojat internetu, lieka tik galimybė pirkti bilietus autobuse ar traukinyje. Žmonės pasijaučia izoliuoti, negali nuvykti pas artimuosius ar net į gydymo įstaigas didesniuose miestuose“, – dėmesį atkreipia M.Kolinytė.
Tai patvirtino ir diskusijose dalyvavusi ponia Violeta iš Molėtų: „Kai reikia grįžti iš Vilniaus, nes buvai pas daktarą, tai jau turi galvot, kaip nusipirkt tą bilietą iš anksčiau, nors tu nežinai, kada tave iš to gydytojo išleis. O būna, reikia laukti, nes tyrimus daro, tu ne tam laikui atėjęs… Esu mačiusi, kai važiuoju iš Vilniaus stoties, kaip prie Santaros žmonės stovi, jų nieks neima.“
Nuolaidos – tik „išmaniems“
Prekybininkai, nuolaidas siūlantys tik per mobiliąsias aplikacijas ir kitas skaitmenines priemones, taip pat piktina vyresnio amžiaus žmones – 4 iš 10 apklaustųjų pabrėžė, kad toks būdas jiems kelia sunkumų, o penktadalis tokiomis programėlėmis apskritai nesinaudoja. Dar apie trečdalis žmonių susiduria su sunkumais naudodamiesi savitarnos kasomis, taip pat atnaujindami ar įsigydami nuolaidų kortelę.
„Ne paslaptis, kad įvairios nuolaidos itin aktualios socialiai pažeidžiamesniems vyresnio amžiaus gyventojams. Tad paradoksalu, jog didelė dalis tų žmonių negali pasinaudoti nuolaidomis vien dėl to, kad neturi arba nesinaudoja išmaniuoju telefonu. Taigi jie ne tik nukenčia finansiškai, bet ir atsiduria nelygiavertėje ir žeminančioje padėtyje, lyginant su kitais pirkėjais“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.
Darbuotojų teikiama pagalba naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ar savitarnos kasomis, anot tyrimo dalyvių, dažnai yra ribota ir komplikuota. „Negali viena kasininkė [padėti], kai prie jos stovi krūva žmonių, aiškinti, kaip ta programėlė. Nereikia pasakoti pasakų, o kalbėti, kaip yra realu gyvenime – nueiti į parduotuvę ir pasižiūrėti, kiek jos realiai turi laiko“, – aiškino tyrimo dalyvė Danutė.
Tarp kitko
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 586,9 tūkst. 65 m. ir vyresnių žmonių, tai sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų. Daugiau nei 65 tūkst. (apie 11 proc.) jų turi negalią.
