Smetonos laikais garsėjo netoli Palangos veikęs Nemirsetos kazino. Po karo ten nebebuvo pramogų ieškančių poilsiautojų, vietoj jų įsikūrė sovietinės armijos kareivinės. Tarybiniais metais taip pat neliko ir kitų oficialių kazino ar azartinių lošimų. Žinoma, egzistavo loterijos – „SportLoto“, DOSAAF… Kai kurios jų priminė sporto lažybas ar vykdavo gyvai rungtynių metu.
Pirmieji atsikūrusios Lietuvos įstatymai
1990 – 1994 metais azartiniai žaidimai buvo formaliai legalūs, nes Įmonių įstatymas numatė teisę steigti lošimo namus bei organizuoti lošimus. Be abejo, trūko poįstatyminių aktų, priežiūros sistemos ir daugelio kitų dalykų, tad ši teorinė galimybė nebuvo realizuota. Pasaulyje tuo metu jau prasidėjo internetinių kazino svetainių populiarėjimas. Atsirado pirmieji žaidimai, o 1993 metais Karibų valstybės priiminėjo teisinius aktus, kiek vėliau leisiančius išduoti pirmąsias licencijas. Iš šios veiklos išsivystė dauguma modernių interneto kazino, tokių kaip Ice Casino.
Lietuvoje 1994 metais vyriausybės potvarkiu buvo leista organizuoti skaitmeninę loteriją. Teisės suteiktos LTOK (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto) įkurtai bendrovei „Olifėja“. Buvo numatyta kad bent 70% pelno atitektų sporto rėmimui. 1996 metais Seime buvo siūlomas Lietuvos Respublikos loterijų, piniginių-daiktinių žaidimų ir azartinių lošimų įstatymas, bet jis nesulaukė parlamentarų pritarimo. 1997 pasaulyje jau veikė daugiau nei 200 azartinius žaidimus siūlančių puslapių, o Lietuvoje dar nebuvo galimybės įkurti fizinius lošimo namus.
Dabartinio teisinio reguliavimo pradžia
2001 metais priimtas Azartinių lošimų įstatymas, sukurta Valstybinė lošimų priežiūros komisija, vėliau performuota į Lošimų priežiūros tarnybą, ir išduotos pirmosios licencijos šios rūšies veiklai. Dar svarstymo metu šiam įstatymui siūlyta virš 30 pataisų. Vėliau Azartinių lošimų įstatymas buvo nuolat taisomas, įvedant įvairius apribojimus ir naujoves. 2003 metais priimtas Loterijų įstatymas. 2007 metais buvo siūlomas azartinių pramogų plėtros moratoriumas – laikinai uždrausti naujų salonų, kazino ir lažybos punktų steigimą.
Žinoma, poreikis lošimams internetu niekur nedingo ir buvo realizuojamas pasinaudojant užsienio svetainėmis. Nei tais laikais, nei dabar Lietuvoje nėra numatytos baudos ar kitokia teisinė atsakomybė nei azartines pramogas siūlantiems puslapiams, nei jų lankytojams. Tuo tarpu Latvijoje bauda gali būti skiriama už kiekvieną finansinę operaciją, susijusią su lošimų svetainėmis. Tad keli pervedimai į užsienyje registruotą kazino šios šalies gyventojams gali kainuoti labai nemažai.
Azartinių žaidimų internetu įteisinimas
2011 m. Lošimų priežiūros tarnybos direktorius patvirtino tris reglamentus, kurie apibrėžė nuotolinių lažybų organizavimą. Toks sprendimas buvo apskųstas teismine tvarka ir galiausiai panaikintas. Nepaisant to trys reglamentus pateikusios bendrovės ir toliau vykdė faktinę nuotolinių lažybų veiklą. Jokių tai draudžiančių įstatymų Lietuvoje nebuvo.
2016 metais raginant Europos komisijai Lietuvoje pakeistas Azartinių lošimų įstatymas ir pagaliau reglamentuoti nuotoliniai azartiniai žaidimai. Pasaulinė šios industrijos vertė tuo metu siekė apie 45 milijardus eurų. 2017 metais įkurtas specialus registras, kuriame savo duomenis pateikę žmonės turėtų būti neįleidžiami į fizinius lošimo namus ar internetinių kazino svetaines.
Nuo 2016 metais taikomas ir užsienio kazino puslapių blokavimas. Manoma, kad Lošimų priežiūros tarnyba šiuo metu blokuoja daugiau nei 1 700 azartines pramogas teikiančių svetainių. Pasaulyje šiuo metu veikia virš 5 tūkstančių internetinių kazino ir lažybų bendrovių. Žinoma, tokius blokavimus nesudėtinga apeiti, pakeičiant DNS nustatymus ar naudojantis VPN.
Įdomu, kad bendrovei reikia atskirų licencijų įvairioms veiklos rūšims:
- totalizatoriui (žirgų lenktynių lažyboms);
- bingo žaidimams;
- sporto lažyboms (išskyrus žirgų lenktynes);
- B kategorijos lošimo automatams – su ribotų veikimo greičiu ir maksimaliomis įmokomis;
- kazino stalo lošimams ir A kategorijos automatams.
Bet tokia tvarka galioja tik fiziniams lošimo namams, bet kokiai nuotolinei veiklai užtenka vienos licencijos. Nuo 2022 metų bendrovei nebereikia turėti fizinių lošimo namų, kad būtų galima gauti licenciją veiklai internete.
Ribojimai reklamai ir kitiems aspektams
Bet kurios rinkos esmė yra konkurencija ir įvairių kompanijų siekis komunikuoti su naujais ir jau esamais vartotojais. Teoriškai kazino ir azartinių pramogų reklama Lietuvoje uždrausta. Leidžiama tik nurodyti bendrovės pavadinimą, adresą, teikiamas paslaugas. Bet vietinės įmonės naudojasi šia išimtimi – televizijoje galima dažnai matyti trumpas reklamas, įvairiais balsais skelbiančias įvairių kazino pavadinimus ir jų teikiamas paslaugas. Taikomi standartiniai amžiaus ribojimai – asmenys iki 18 metų negali dalyvauti lošimuose. Nuo 21 metų leidžiama naudotis A kategorijos automatais ir kazino stalais. Lietuviškos kazino svetainės prieinamos visiems lankytojams sulaukusiems bent 18 metų nepriklausomai nuo azartinių žaidimų tipo.
Dėl reklamos ribojimo Lietuvoje registruotos kazino svetainės negali siūlyti įvairių akcijų ar premijų. Tad čia nerasite pasveikinimo premijų ar depozito suteikiamų bonusų. Lietuvos bankas turi labai griežtą požiūrį į kriptovaliutas. Jo oficiali pozicija dažnai nurodo, kad Lietuvos įmonės neturėtų užsiimti tokio tipo atsiskaitymais, ar kad kriptovaliutos iš esmės pažeidžia KYC („know your customer“) procesą. Tad azartinių pramogų svetainėse nerasite ir galimybės atsiskaityti bitkoinais ar ethereum. Šių ribojimų nėra daugelyje lengvai pasiekiamų užsienio svetainių. Skirtingas licencijas turinčios svetainės palygintos žemiau esančioje lentelėje.
| Svetainės su lietuviška licencija | Tik užsienyje registruoti puslapiai |
| Veikia legaliai | Uždrausti, bet naudojimas nebaudžiamas. Taikomas tik blokavimas. |
| Galima teikti skundus Lošimų priežiūros tarnybai | Skųstis tektų pagal svetainės registracijos vietą |
| Nėra papildomų premijų | Galimos įvairios akcijos ir pasiūlymai |
| Atsiskaitymai kriptovaliutomis negalimi | Tokie atsiskaitymai įmanomi ir gali būti skatinami specialiais bonusais |
| Nėra kaupiamųjų fondų ir kai kurių kitų aukso puodų | Galima pasirinkti daugybę skirtinguose fonduose ir aukso puoduose dalyvaujančių žaidimų |
| Ribotas žaidimų pasirinkimas dėl būtinybės juos sertifikuoti Lietuvoje | Dažnai platesnė pramogų gama |
Ateities prognozės
Nuotolinių azartinių pramogų rinka nuolatos plečiasi ir jos pajamos Lietuvoje dar 2020 metais viršijo fizinių lošimo namų pelnus. Tad reikėtų tikėtis, kad įstatyminė bazė irgi aprėps daugiau modernių galimybių. Artimiausiu metu neplanuojama bausti Lietuvoje neregistruotų kazino svetainių lankytojus. Aptariamos tik galimybės blokuoti daugiau svetainių, ypač pasitelkiant automatinius procesus ir dirbtinį intelektą.
