Gyvenimas yra įvairus pasireiškia ne tik džiaugsmais ar rūpesčiais, bet itin skaudžiais įvykiais, kurių pasekmės lydi visą gyvenimą. Apie labai skaudžiuose atvejuose, kuomet eismo įvykyje dėl kito kaltės žūva sutuoktinis, padarytos žalos ir negautų pajamų klausimus kalba advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis.
Pasak advokato, natūralu, kad tokio įvykio sukeltoje būsenoje žuvusiojo artimiesiems, įskaitant sutuoktinį, mažiausiai rūpi kaltininko sukeltų padarinių teisiniai aspektai. „Tačiau, šie klausimai turi būti sprendžiami labai atidžiai. Ir čia norėčiau atkreipti dėmesį ne į baudžiamąjį procesą eismo įvykį sukėlusio kaltininko atžvilgiu, o į sutuoktinio, kuris nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, žūties sukeltą žalą“, – sako Dainius Antanaitis.
Dėl eismo įvykio sukeltos žūties įprastai patiriama tiek turtinė, tiek neturtinė asmens, kurio sutuoktinis žuvo, žala, kurią privalo atlyginti kaltininko transporto priemonės privalomos civilinės atsakomybės draudimas. Kalbant apie turtinę žalą, reikia paminėti, kad ją įprastai suprantame, kaip turto sunaikinimą ar sugadinimą, nuostolius, išlaidas. Pavyzdžiui, tai gali būti laidojimo išlaidos. Tačiau, čia advokatas primena, apie dar vieną turtinės žalos rūšį – negautas pajamas.
Teismų praktika apie sutuoktinio negautas pajamas dėl kito sutuoktinio žūties eismo įvykyje yra gana išsami ir labai plataus turinio, sako Dainius Antanaitis, tačiau esminiai momentai, kuriuos turime žinoti yra šie:
- paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurią galima įrodyti;
- iš susiklosčiusios teismų praktikos ir iš įstatymo kylančios prezumpcijos, kad žuvęs sutuoktinis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, galima pagrįstai teigti tai, jog likęs gyvas sutuoktinis ateityje netenka pajamų dalies, kuri būtų tekusi gyvajam sutuoktiniui jei kitas sutuoktinis būtų nežuvęs;
- netekta pajamų dalis suskaičiuojama taip: nustatoma kiek tikėtinai žuvęs sutuoktinis būtų gyvenęs pagal statistikos departamento skelbiamą asmens vidutinę gyvenimo trukmę ir sudedami visi žuvusio sutuoktinio vidutiniai darbo užmokesčiai per mėnesį ir visos mėnesinės pensijos, kurias jis būtų gavęs, iki tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos, tuomet gauta suma dalinama per pusę.
„Paprastai tariant, eismo įvykyje žuvusio asmens sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kaltininko transporto priemonės privalomos civilinės atsakomybės draudimo ½ dalį pajamų, kurias žuvęs sutuoktinis būtų parnešęs, jei nebūtų žuvęs, t. y. iki vidutinės gyvenimo trukmės pabaigos“, – pažymi AVOCAD advokatas.
Tačiau advokatas Dainius Antanaitis, atkreipia dėmesį į tai, kad, jei vidutines pajamas gaunantis asmuo žūsta eismo įvykyje likus pavyzdžiui 10 metų iki pensijos, sudėjus visus jo darbo užmokesčius iki pensinio amžiaus ir dar pridėjus pensijas, kurias jis būtų gavęs iki vidutinės gyvenimo trukmės pabaigos bei padalinus iš dviejų, būtų gaunama gana reikšminga suma. Ne gana to, šalia tokios žalos pridėjus dar ir neturtinės žalos sumą, kuri taip pat būna gana reikšminga, draudikui gali tekti sumokėti visai nemažą dydžio žalą žuvusiojo sutuoktiniui.
Natūralu, kad draudimo bendrovės ne visada moka reikalaujamą sumą, nesutikdami su ja ar jos dalimi. Tokiu atveju, nukentėjęs asmuo teisybės turėtų ieškoti teisme. „Į kieno pusę pasvirs Temidės svarstyklės kiekvienoje konkrečioje byloje nei asmuo, nei draudikas 100 proc. nėra garantuoti. Todėl, bylinėjimasis neskamba patraukliai nei vienam iš jų. Ir čia draudikas gali pasiūlyti „kompromisą“. Pavyzdžiui sudaryti sutartį, kuria draudimas tarkim sutinka sumokėti solidžią neturtinės žalos sumą, tačiau šiame susitarime asmuo jau atsisako iš jo reikalauti kitos solidžios sumos – negautų pajamų“, – svarbų teisinį momentą pastebi advokatas.
Pasak jo, nors teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo greičiausiai prisiteistų tiek netutinę žalą, tiek negautas pajamas, vis dėl to jis, nenorėdamas rizikuoti, gali pasirinkti žvirblį rankoje – pasirašyti sutartį su draudiku ir taip išspręsti šį klausimą visam laikui.
Vis dėl to, taip jau nutinka, kad asmuo gali suvokti, kad sutarties pasirašymas buvo klaida, kurią galėjo lemti įvairios priežastys (pvz. emociniai išgyvenimai dėl sutuoktinio žūties, žinių trūkumas ir t.t.) ir negautos pajamos, kurias jis greičiausiai būtų prisiteisęs, yra labai reikalingos buityje ir įvairiuose gyvenimo rūpesčiuose, kurie liko tik jam vienam po jo sutuoktinio žūties. Todėl, pasak advokato, prieš nusprendžiant, ar pasirašyti tokį kompromisinį susitarimą su draudiku dėl žalos, būtina labai gerai pagalvoti ir jei vis dar lieka abejonių, pasitarti su teisininku.
