Medikai pastebi, kad daugiausiai ginekologinių problemų mažosioms pacientėms kyla dėl intymios higienos stokos. Akušerė ginekologė Vaiva Gerulskytė tėvams primena: paprasti kasdieniai įpročiai gali ne tik užkirsti kelią infekcijoms, bet ir nulemti mergaitės požiūrį į savo kūną bei sveikatą ateityje.
Pacientės – nuo pusantrų
„Kabinetuose sulaukiame ne tik suaugusių moterų, bet ir jaunų paauglių, ikimokyklinukių ar net pusantrų metų amžiaus pacienčių. Pagrindinės priežastys, kodėl apsilanko vaikai: gausios išskyros, makšties uždegimai, vulvitas, suaugusios lytinės lūpos“, – pasakoja akušerė ginekologė Vesta Gerulskytė.
Didžioji problemų dalis, ginekologės teigimu, kyla dėl netinkamos intymios higienos. „Net ir suaugusios moterys ne visada vadovaujasi intymios higienos taisyklėmis, tad nėra ko stebėtis, kad mažos mergaitės nežino, kaip reikia rūpintis intymių zonų švara. Mamos apie tai dukroms turėtų pasakoti jau nuo ankstyvos vaikystės“, – sako ji.
Sauskelnės padarė meškos paslaugą
Kasdienybę tėvams palengvinusi sauskelnių era, anot V.Gerulskytės, atnešė naujų iššūkių. „Kai kuriems kūdikiams suauga išorinės ir vidinės lytinės lūpos. Tai lemia įvairūs genetiniai ypatumai, hormoniniai sutrikimai ar uždegiminiai procesai. Deja, tėvai, kūdikiams nuolat dedantys sauskelnes, šios problemos dažnai nė nepastebi. Suaugusios lytinės lūpos mergaitėms apsunkina šlapinimąsi, gali sukelti šlapimo takų ar makšties infekcijas, bendrą diskomfortą“, – pasakoja akušerė ginekologė.
Tokiais atvejais medikai skiria hormoninius tepalus, kurie drėkina odą, padaro ją elastingesnę, mažina uždegimą ir skatina ląsteles atsinaujinti. Šie tepalai paprastai yra silpnos koncentracijos ir skirti naudoti trumpą laikotarpį.
Sauskelnės, anot V.Gerulskytės, dažnai provokuoja ir kitas problemas: makšties uždegimą, vulvitą – išorinių lytinių organų uždegimą. „Makšties uždegimas pasireiškia gausiomis išskyromis, deginimo pojūčiu, vulvitas – paraudimu, niežuliu ir dirglumu. Vulvitas gali išsivystyti dėl netinkamos higienos, per retai keičiamų sauskelnių ar naudojant netinkamas higienos priemones“, – teigia medikė.
Ginekologė pasakoja, kad sauskelnės sukuria šiltą ir drėgną aplinką, palankią daugintis bakterijoms ir grybeliams. Ilgas kontaktas su šlapimu ir išmatomis dirgina jautrią kūdikių odą, o jei sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai, padidėja uždegimų rizika.
„Nesinori kabinete sulaukti tokio jauno amžiaus pacienčių. Nors pusantrų dvejų metų kūdikius apžiūrėti nėra sudėtinga, tačiau tiek vaikas, tiek tėvai neabejotinai patiria didelį stresą. Atidžiai rūpinantis vaiko lytinių organų higiena, to išvengti pavyktų“, – sako gydytoja.
Prasta ikimokyklinukų higiena
Sudėtingiausios pacientės, anot V.Gersulskytės, – ikimokyklinio amžiaus mergaitės. „Bėda ta, kad apžiūrėti jas itin sudėtinga. Tokio amžiaus vaikai jautrūs, verkia, neleidžia apžiūrėti, gydytojai negali paimti net tepinėlio“, – pasakoja V.Gerulskytė.
Medikės teigimu, pacienčių reakcijos dažniausiai priklauso nuo to, kaip šeimoje bendraujama, kiek informacijos vaikams suteikia tėvai, kaip dažnai jie lankosi pas gydytojus. „Vaikus tokiems vizitams reikia paruošti, – pabrėžia ji. – Kita vertus, medikai su vaikais visuomet dirba itin atsargiai, daug kalbasi, pasakoja, kabinete leidžiama būti kartu su mama.“
Į ginekologo kabinetą ikimokyklinio amžiaus mergaitės taip pat atvedamos dėl gausių išskyrų, makšties uždegimo ir vulvito. „Ikimokyklinio amžiaus vaikams itin svarbi rankų higiena, nes būtent per nešvarias rankas plinta dauguma infekcijų. Darželinukų rankų higienos įpročiai dar tik formuojasi. Jie liečia nešvarius paviršius, kiša daiktus į burną, o paskui tais pačiais pirštukais liečia savo kūną. Dėl to kyla daugybė problemų“, – pasakoja gydytoja V.Gerulskytė.
Viena tokių problemų – spalinukės. Šie naktį aktyvūs kirminai sukelia stiprų niežulį. „Vaikas, pajutęs niežulį, pasikaso, o tada tos pačios rankutės keliauja prie kitų kūno vietų. Taip infekcija lengvai patenka į makštį“, – aiškina gydytoja.
Siekiant išvengti šios problemos, V.Gerulskytė rekomenduoja pasirūpinti, kad vaiko nagai būtų trumpai nukirpti, rankos dažnai plaunamos, taip pat, pasitarus su gydytoju, profilaktiškai vartojami vaistai nuo kirminų. „Ir būtinai visai šeimai – ne tik sergančiam vaikui. Kitaip gydymas nebus efektyvus“, – priduria ji.
Kalbėtis nuo mažens
Mergaitėms bręstant, prasidėjus hormoniniams pokyčiams, padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcijomis, todėl itin svarbu laikytis tinkamos higienos. „Šiame amžiuje hormoniniai pokyčiai gali sukelti gausesnes išskyras, pakeisti makšties rūgštingumą. Dėl šių priežasčių svarbu teisingai naudoti intymios higienos priemones. Anksčiau moterys prausdavosi su muilu, kuris erzina ir dirgina gleivinę. Šiandien rinkoje turime specialių priemonių, skirtų intymiai higienai – be kvapiklių, švelnios sudėties“, – pasakoja gydytoja.
Akušerė ginekologė Vesta Gerulskytė pabrėžia, kad šias priemones reikia naudoti jau nuo kūdikystės. „Tinkama intymi higiena – tai ne tik švara, bet ir pagarbos savo kūnui mokymas, sveikatos pagrindų formavimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas. Pradėję rūpintis ja nuo kūdikystės, padedame mergaitėms užaugti sveikoms ir pasitikinčioms savimi moterims“, – teigia V.Gerulskytė.
„Kuo daugiau kalbėsitės, parodysite, paaiškinsite, tuo mergaitės labiau pripras rūpintis savo higiena, – priduria medikė. – Įpročiai, suformuoti vaikystėje, išlieka visam gyvenimui.“
Verta žinoti
Kasdienės intymios priežiūros patarimai
Intymią zoną rekomenduojama prižiūrėti ne tik reguliariai – du kartus per dieną, bet ir teisingai. Vietoje įprasto muilo, kuris gali sutrikdyti natūralų rūgščių ir šarmų balansą, patartina rinktis specialiai tam skirtas priemones. Jos padeda apsisaugoti nuo galimų uždegimų.
Prieš prausiantis būtina nusiplauti rankas, o prausiantis vandens srovę nukreipti nuo priekio nugaros link. Tokiu būdu bakterijos nepatenka į makštį. Kempinėlės prausiantis nerekomenduojamos – ant jų kaupiasi bakterijos.
Po prausimosi itin svarbu tinkamai nusausinti intymią zoną. Tam būtina turėti atskirą švarų rankšluostį, nenaudojamą jokioms kitoms kūno dalims valyti.
Menstruacijų metu intymi zona tampa ypač pažeidžiama. Šiuo laikotarpiu higieniniai įklotai turėtų būti keičiami bent 4-5 kartus per parą.
Tamponus rekomenduojama naudoti tik gausaus kraujavimo dienomis ir keisti kas dvi valandas. Kraujavimui sumažėjus, tamponai gali sugerti ne tik menstruacinį kraują, bet ir natūralius makšties skysčius. Naktį tamponų patariama visai nenaudoti.
Menstruacijų metu reikėtų vengti ilgų maudynių vonioje. Taip pat nerekomenduojama maudytis atviruose vandens telkiniuose ar baseinuose – tai didina uždegimo riziką.
Dar vienas svarbus intymios higienos aspektas – tinkamas apatinių drabužių pasirinkimas. Sintetiniai audiniai trukdo natūraliai odos ventiliacijai ir sukuria palankią aplinką mikroorganizmams daugintis. Medvilninės kelnaitės leidžia odai kvėpuoti.
