Dantų implantacija – patikimiausias ir ilgaamžiškiausias prarastų dantų atkūrimo būdas. Dirbtinė danties šaknis – implantas ir ant jo tvirtinamas vainikėlis sugrąžina nepriekaištingą danties estetiką ir kramtymo funkciją.
Praktikuojantiems burnos chirurgams – tai kasdienė ir įprasta procedūra. Lietuvoje, dėl itin aukšto odontologijos paslaugų lygio, dantų implantacija žengia koja kojon su visu pasauliu. Pasak specialistų, viena iš priežasčių, lemiančių itin aukštą paslaugų kokybę mūsų šalyje, yra labai didelė konkurencija. Odontologų skaičiumi Europos Sąjungos vidurkį lenkiame daugiau negu dvigubai, o kai kurias kitas šalis (pvz., Didžiąją Britaniją) – net 4–5 kartus.
Modernios technologijos, pažangūs metodai, aukštos kokybės medžiagos, nuolat tobulinamos gydytojų žinios, patirtis ir kruopštus dantų implantacijos planavimas leidžia gan tiksliai nuspėti jos eigą ir pasiekti puikių rezultatų. Tačiau nors kaip ir visoms chirurginėms procedūroms dantų implantacijai taikomi aukščiausi kokybės ir saugumo reikalavimai, atliekant bet kokią chirurginę intervenciją kartais pasitaiko komplikacijų. Odontologijos klinikos „32:Balti“ burnos chirurgas medicinos mokslų daktaras Mindaugas Pranskūnas apžvelgia dažniausias dantų implantacijos komplikacijas, jų priežastis ir pataria kaip sumažinti jų riziką.
Dažniausios dantų implantacijos metu galinčios kilti komplikacijos
„Kai kuriems dantų implantacija atrodo yra visiškai paprasta, ypatingų įgūdžių nereikalaujanti operacija. Taip manantiems, deja, ir pasitaiko daugiausia komplikacijų. Galimos dantų implantacijos komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias (pasireiškiančias procedūros metu arba iškart po jos, gyjant operuotai sričiai) ir vėlyvąsias (iškylančias vėlesniu laikotarpiu). Operacijos metu galinčios kilti komplikacijos gali būti įvairios – apatinio žandikaulio alveolinio nervo pažeidimas, gretimų dantų šaknų ar vainikų pažeidimai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario išnirimai, sinuso sandarumo pažeidimai, net apatinio žandikaulio lūžiai, osteomielitai (kaulinio audinio uždegimai), ūmus kraujavimai ir kitos“, – vardina dr. M. Pranskūnas.
Pasak patyrusio dantų implantacijos specialisto, visos šios komplikacijos įvyksta dėl gana aiškių priežasčių. Nervų pažeidimai galimi tinkamai neįvertinus žandikaulių anatomijos, t.y. neatlikus tikslaus rentgenologinio ištyrimo ir tiksliai nežinant, kur nervas yra. Gretimų dantų pažeidimai įvyksta dėl nepakankamų manualinių chirurgo įgūdžių naudojant gręžiančius ir traumuojančius chirurginius instrumentus (pvz., neteisinga kryptimi pakreipus grąžtą, galima pažeisti šalia esančio danties šaknį). Naudojant per didelę jėgą galimi ir žandikaulio lūžiai. Osteomielitą (kaulo infekciją) ar žandikaulių uždegimines būkles gali nulemti implanto vietos ruošimo protokolo nesilaikymas.
„Pavyzdžiui, ruošiant vietą, kur bus sukamas implantas, yra gręžiamas kaulas. Didelis apsisukimų greitis generuoja kaitrą ir kaulą aušinant netinkamai jis gali nekrotizuoti. Uždegimai gali kilti nesilaikant sterilumo, naudojant nežinomų gamintojų dantų implantus, neturinčius kokybę patvirtinančių sertifikatų. Uždegimines būkles labai lengva sukelti pacientams, kurių gydymui buvo pasitelkta chemo ar radioterapija, taip pat naudojantiems bifosfonatus (vaistus, skirtus osteoporozės gydymui). Dėl stipraus išsižiojimo pasitaikančius sąnario išnirimus komplikacija galime vadinti tais atvejais, kai jie yra neatstatomi. Kvalifikuoti burnos chirurgai gali užtikrinti saugų šios komplikacijos suvaldymą atstatydami sąnario išnirimą ir paaiškindami pacientui, ką galima ir ko negalima daryti, jam pasikartojus“, – aiškina dr. M. Pranskūnas.
Bene dažniausia, bet mažiausiai pavojinga komplikacija – ūmus kraujavimas – gali kilti dėl pažeistos kraujagyslės ar padidėjusio kraujo spaudimo. Patyręs chirurgas šią komplikaciją suvaldys greitai ir saugiai, tačiau, norint sumažinti kraujavimo riziką, svarbu žinoti, kad blogo kraujo krešumo priežastis gali būti kraują skystinančių vaistų vartojimas, todėl, prieš planuojant dantų implantaciją, būtina apie tai informuoti gydytoją. Prieš operaciją reikėtų vengti ir alkoholio vartojimo – jis taip pat gali nulemti blogesnį kraujo krešumą.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos po dantų implantacijos
Burnos chirurgas sako, kad net ir operacijai praėjus sklandžiai, nereikėtų atsipalaiduoti. Siekiant išvengti komplikacijų, po jos labai svarbu laikytis pooperacinio režimo ir gydytojo pateiktų rekomendacijų.
„Daugeliui nesuprantama, kodėl po operacijos negalima rūkyti. Surūkius cigaretę, sistemiškas nikotino poveikis plečia kraujagysles, tačiau vietiškai burnos gleivinėje esančios kraujagyslės susitraukia ir žaizdos gyja daug sunkiau“, – aiškina gydytojas.
Pašnekovas sako, kad neretai sulaukia dėl po operacijos atsiradusio ir didėjančio tinimo sunerimusių pacientų skambučių. „Tokiu atveju pirmiausia klausiame, kada atlikta operacija. Svarbu žinoti, kad tris dienas po bet kokios operacijos, nepriklausomai nuo to, kas operuojama (ranka, koja, pilvas ir kt.) išlieka tinimo rizika. Tam, kad tinimas būtų mažesnis, operacinę vietą reikia vėsinti, tačiau tai darant nereikia persistengti – per daug intensyvus šaldymas gali padidinti tinimą. Daiktai paimti iš šaldiklio, kuriame temperatūra yra -16°C, yra per šalti. Prisiminkime, kaip žiemą, spaudžiant speigui, grįžus iš lauko, atrodo mūsų skruostai. Jie įraudę, nes organizmas taip ginasi nuo didelio šalčio. Todėl pirmą pooperacinę parą operuotos srities vėsinimas turėtų būti atliekamas maždaug +4°C temperatūros priemonėmis“, – pataria dr. M. Pranskūnas.
Pasak burnos chirurgo, nereikėtų jaudintis ir dėl nedidelio kraujavimo pirmąją dieną po operacijos. Nedidelis kraujavimas pro siūles žaizdos vietoje yra normalu. Kreiptis į gydytoją reikėtų tuomet, jeigu kraujas teka pastoviai.
Kelias valandas po operacijos dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio galimas audinių ar operacinės vietos tirpimas. Tačiau tirpimą jaučiant ir kitą dieną, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti nervo pažeidimą.
„Po operacijos gydytojas skiria vaistus, tačiau jeigu pradėjus juos vartoti pasireiškia alergija, būtina kreiptis į gydytoją ir pakeisti vaistų veikliąją medžiagą. Jokiu būdu negalima jų vartojimo nutraukti savavališkai niekuo jų nepakeisti – tai gali lemti uždegimą ar kitas komplikacijas“, – įspėja gydytojas.
Kuo skubiau kreiptis į specialistą reikėtų ir operuotoje vietoje pastebėjus, kad žaizda ima pūliuoti, nes tai gali būti infekcijos požymis.
Dažniausia vėlyvoji komplikacija – kaulo netekimą nulemiantis periimplantitas
Kalbėdamas apie vėlyvąsias komplikacijas, galinčias kilti ir praėjus keleriems metams po danties atkūrimo, burnos chirurgas sako, kad atliekant implantaciją būtina laikytis tam tikrų fiziologinių principų. Implantą turi supti kaulas, kurio storis turi būti mažiausiai 1mm, o idealiu atveju – 1,5mm ir daugiau. Jeigu šio reikalavimo nesilaikoma ir kaulo sienelė apie implantą kažkurioje vietoje yra plonesnė, joje neužtikrinamas kraujagyslių susisiekimas ir kaulo mityba. Dėl šios priežasties kaulas ima tirpti, ilgainiui apnuogindamas implantą ir sukeldamas jo netekimo riziką. „Tai yra prasto planavimo ir netinkamo implantacijos atlikimo pasėkmė“, – sako dr. M. Pranskūnas.
Gydytojas taip pat primena, kad implantai yra mažiau atsparūs apnašui ir jo sukeltiems kaulo netekimą nulemiantiems uždegimams, todėl, siekiant užtikrinti atkurtų dantų ilgaamžiškumą, labai svarbi tinkama burnos priežiūra. Taip pat reikėtų nepamiršti du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną klinikoje ir reguliariai apsilankyti pas gydytoją odontologą profilaktinei patikrai.
Komplikacijų prevencija
Kalbėdamas apie dantų implantacijos komplikacijų prevenciją, dr. M. Pranskūnas sako, kad jų riziką galima sumažinti kreipiantis į patyrusį burnos chirurgą, laikantis pooperacinių rekomendacijų ir užtikrinant kokybišką atkurto danties ir visos burnos ertmės priežiūrą.
Prieš atliekant dantų implantaciją, būtina pasidomėti specialisto kvalifikacija: kokias licenzijas jis turi ir ar apskritai gali atlikti šią procedūrą. Tinkamas gydytojo teorinis ir praktinis pasiruošimas žymiai sumažins galimų komplikacijų riziką ir, net įvykus komplikacijai, užtikrins saugų jos suvaldymą.
„Atvykę į pirminę konsultaciją, nebijokite užduoti visus Jums rūpimus klausimus, net jei jie Jums atrodo kvaili. Iš tiesų, kvailų klausimų nebūna. Jeigu Jums bent kažkas neaišku, dėl kažko suabejojote, klauskite ir aiškinkitės. Taip suprasite ar atsidūrėte pas tinkamą specialistą ir galite juo pasitikėti. Pasitikėjimu paremtas Jūsų ir gydytojo bendradarbiavimas leidžia pasiekti geriausius gydymo rezultatus. Na, o po operacijos labai svarbu atsakingai laikytis ramybės režimo, kitų gydytojo nurodymų, nerūkyti, vartoti paskirtus vaistus, užtikrinti tinkamą burnos higieną ir stebėti žaizdos būklę“, – baigdamas pokalbį primena burnos chirurgas dr. M. Pranskūnas.
