Vasara neįsivaizduojama be poilsio gamtoje, maudynių atviruose vandens telkiniuose bei skanaus maisto. Tačiau, šiltuoju sezonu padaugėja užsikrėtimų įvairiomis virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, pasireiškiančiomis tokiais simptomais kaip: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas ir, kai kuriais atvejais, aukšta temperatūra. Pagrindinės infekcijų priežastys yra nešvarios rankos, neplautos uogos, vaisiai ir daržovės, nepakankamoje temperatūroje ruoštas maistas ar nešvarus vanduo (geriamas). Žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia praėjus 6-48 valandoms nuo užsikrėtimo mikroorganizmais ar suvalgius netinkamo maisto.
Dažniausiai pasireiškiančios virusinės ir bakterinės infekcijos yra šios:
- SALMONELIOZĖ. Tai – viena dažniausių zoonozių pasaulyje. Užsikrečiama per salmonella bakterijomis užkrėstą maistą: vištieną, vištų kiaušinius, pieną ir jo produktus, kiaulieną, daržoves.
- GIARDIA/LAMBLIA. Tai – dažna žmonių ir daugelio gyvūnų ūmaus gastroenterito priežastis visame pasaulyje (280 milijonų infekcijų per metus). Užsikrečiama nurijus Giardia parazitais užteršto vandens (atviri vandens telkiniai, baseinai, sūkurinės vonios, šuliniai), maisto ir per asmeninius kontaktus (vaikai per neplautas rankas vaikų ugdymo įstaigose, taip pat tėvai ir vaikų įstaigų darbuotojai, keičiantys sauskelnes). Giardia cistos, su išmatomis patekusios į aplinką, užteršia dirvožemį, vandenį, maistą.
- YERSINIA ENTEROCOLITICA. Tai – trečia pagal dažnumą zoonozė, kurią sukelia Yersinia genties bakterijos, parazituojančios graužikų, laukinių ir naminių gyvūnų organizmuose. Žmonės užsikrečia prarijus bakterijomis užkrėsto maisto ir vandens, kurie nebuvo apdoroti aukšta temperatūra (ne mažiau 60 °C). Skirtingai nei kitos bakterijos, jersinijos mėgsta šaltį ir puikiai dauginasi 2-4 °C temperatūroje, todėl dažnai jersiniozė vadinama „šaldytuvų“ liga.
- HAV (Hepatitas A). Tai – ūminė virusinė infekcija, kuria užsikrečiama naudojant užterštą vandenį, maistą (ypač vėžiagyvius) ir aplinką (fekaliniu-oraliniu būdu), skirtingai nei B ir C hepatitai, kuriais užsikrečiama per kraują ar kitas biologines infekuotas medžiagas.
- HELMINTOZĖ. Tai – infekcinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios parazitinės kirmėlės (helmintai). Užsikrečiama per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį ar nurijus vandens maudynių metu.
- TOKSOKAROZĖ. Tai yra zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Toxocara canis (šūnų kirmėlė) ir rečiauToxocara cati (kačių kirmėlė) lervos. Jos su gyvūnų išmatomis patenka į aplinką. Užsikrečiama nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriuose yra šunų ar kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užkrėsti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė vasaros – rudens mėnesiais. Simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, galimas karščiavimas, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis, dažniausiai pažeidžiama viena akis. Žmogus nuo žmogaus toksokaroze užsikrėsti negali, nes toksokarų lervos neišsivysto iki suaugusių kirmėlių ir neišskiria kiaušinėlių.
- TOKSOPLAZMOZĖ. Tai yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos (toxoplasma gondii). Toksoplazma gali parazituoti beveik visų žinduolių ir paukščių organizmuose, bet katė yra galutinis parazito vystymosi šeimininkas. Jos organizme išsivysto oocistos, kurios su išmatomis patenka ant žemės, į vandenį, ant žolės. Drėgname dirvožemyje oocistos lieka gyvybingos iki 1,5 metų. Dažniausiai žmonės užsikrečia valgydami užsikrėtusių toksoplazmomis kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota, vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami nenuplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas. Taip pat galima užsikrėsti per pažeistą odą ar gleivines (dažniau užsikrečia mėsos perdirbimo įmonių, žvėrelių fermų darbuotojai, veterinarai, medžiotojai, gyvulių augintojai). Šunys, kaip ir kiti naminiai gyvūnai, kurie vaikšto lauke, gali būti T.gondii oocistų pernešėjai žmonėms. Simptomai: dažniausiai kliniškai toksoplazmozė pasireiškia kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgių padidėjimu. Jie gali padidėti iki 3 cm diametro, būna neskausmingi, kietoki, paslankūs, padidėję išlieka apie 4-6 savaites. Padidėjus limfmazgiams, gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų, blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.
Siekiant nustatyti uždegimines žarnyno ligas, tokias kaip opinis kolitas, Krono liga, gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžys ir kitos enteropatijos, kurias sukelia Shigella, Salmonella, Campylobacter ar Chlostridium dificile bakterijos, yra rekomenduojama atlikti KALPROTEKTINO/LAKTOFERINO tyrimą. Šis tyrimas yra atliekamas iš išmatų, todėl siekiant, kad tyrimas būtų tikslus, labai svarbu teisingai paimti išmatas. Jos turi būti paimamos iš 4-5 skirtingų vietų į sausą, švarų vienkartinį indelį.
SVARBU! – Išmatos netinkamos tyrimui, jei buvo vartojami antibiotikai ar antihelmintiniai vaistai.
Daugiau informacijos: www.rezus.lt | +37067620220 | info@kraujolaboratorija.lt
Vilnius | Šiauliai | Kaunas | Panevėžys | Mažeikiai | Joniškis
