Vasarą šeimos gydytojų laukiamuosius užpildo tėvai su vaikais, norintys atlikti kasmetinius jų sveikatos patikrinimus. Gydytojai pastebi, kad nemažai daliai vaikų pakanka atlikti standartinius profilaktinius tyrimus, tačiau kai kuriems prireikia ir siuntimo pas kardiologus ar kitus specialistus, o kitiems, atsižvelgiant į amžių, patariama pasiskiepyti.
Pasak šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, kai kuriems tėvams šie „vasariniai“ vaikų sveikatos tikrinimai yra tiesiog formalumas, visgi didesnė dalis sveikatos patikras vertina atsakingai, tikisi išsamaus ištyrimo, tariasi dėl skiepų ar vizitų pas gydytojus specialistus.
„Paprastai atliekamas bendras kraujo, šlapimo tyrimas, matuojamas kraujospūdis, apžiūrimos visų organų sistemos, fiksuojamas ūgis ir svoris, tikrinamas regėjimas. Be skubos įvertinama laikysena – šiuolaikinių vaikų įpročius daug laiko praleisti su technologijomis stebime visi. Vertinamas ūgio ir svorio santykis – jau ir anksčiau stebėjome didėjantį antsvorio ir nutukimo ligos dažnį. Dabar, po COVID-19 pandemijos, tai dar aktualesnė problema. Jei tai būsimas pirmokas – atliekame ir širdies veiklos ištyrimą, užrašant elektrokardiogramą. Taip pat norisi paakcentuoti, jog ir vaikams tikslinga atlikti gliukozės ištyrimą kraujyje, kas leistų anksti nustatyti pokyčius, būdingus klastingai ligai – I tipo cukriniam diabetui“, – komentuoja J. Dūdienė.
Patikrinimo metu aiškinamasi apie galbūt jaučiamus įvairius simptomus ir sprendžiama dėl papildomų kraujo tyrimų – nuo geležies ar vitamino D iki skydliaukės veiklos rodiklių, arba reikalingų gydytojų specialistų konsultacijų. Taip pat aptariami skiepai ar atliekama vakcinacija, pavyzdžiui, 11 metų mergaitėms ir berniukams rekomenduojama valstybės kompensuojama vakcina nuo žmogaus papilomaviruso (ŽPV).
Siunčia ir pas kardiologus, ir pas ginekologus
J. Dūdienė sako nemažai vaikų siunčianti pas gydytojus specialistus. Vienus – nes tai privaloma sulaukus tam tikro amžiaus, pavyzdžiui, būsimi pirmokai siunčiami pas oftalmologus, kitus – dėl turimų nusiskundimų ar įtariant ligas.
„Dažnai išklausome širdies funkcinius ūžesius, dėl kurių gali reikėti pasirodyti kardiologui. Jei vaikas fizinio krūvio metu jaučiasi gerai, pavargsta panašiai kaip bendraamžiai – konsultuotis neprivaloma. Visgi esant didesniam nuovargiui fizinio krūvio metu ar buvus alpimams, pas kardiologą siunčiame būtinai. Ypač atkreiptinas dėmesys į sportuojančius – iki 12 metų vaikai, lankantys šokių, futbolo, krepšinio, plaukimo ar kitus judrius užsiėmimus 2 ir daugiau kartų per savaitę. Jiems kardiologo konsultacija tikrai prasminga, nes tokius, aktyviai sportuojančius vaikus tik nuo 12 metų jau prižiūri sporto medikai. Esant ydingai laikysenai, pasitelkiame traumatologus-ortopedus, antsvoriui – endokrinologus. Kartais mergaičių mamos klausia ir dėl ginekologo konsultacijos – paprastai tai būna su menstruacijų būkle susijusios situacijos“, – vardija šeimos gydytoja.
Gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė sako, kad rekomendacijų dėl profilaktinių apsilankymų pas ginekologą vaikams ar paauglėms nėra, tačiau į tam tikrus dalykus reikėtų atkreipti dėmesį.
„Pavyzdžiui, mergaitėms iki 13-14 metų jau turėtų pradėti vystytis krūtys. Jei jau 14 metų ir dar nėra krūtų, tai ženklas, kad reikėtų pasirodyti ginekologui ar endokrinologui. Taip pat iki 16 metų turi prasidėti menstruacijos. Jei neprasideda – irgi būtina ginekologo konsultacija. Ir, žinoma, jei kyla bet kokių kitų skundų“, – aiškina Ž. Bumbulienė.
Gydytoja ginekologė teigia pastebinti, kad kartais mergaitės bijo ginekologinių procedūrų ir tai stabdo jas ateiti net turint problemų. Ji akcentuoja, kad dažniausiai ginekologinė apžiūra, įprasta suaugusioms moterims, vizito metu paauglėms neatliekama, nebent tai yra neišvengiama esant tam tikroms būklėms.
„Paprastai vizito metu išsiaiškiname, kokios yra problemos, įvertiname antrinius lytinius požymius: ar auga krūtys, ar yra plaukuotumas gaktos, pažastų srityje. Jei mergaitė ateina dėl mėnesinių nebuvimo ar ciklo sutrikimų, reikalingas ultragarsinis tyrimas per pilvo sieną, jei skundžiamasi uždegimu ir pagausėjusiomis išskyromis – atliekama ginekologinė apžiūra“, – sako pašnekovė.
Aptaria skiepus nuo ŽPV
Atliekant profilaktinį ištyrimą, šeimos gydytojai su tėvais kalbasi ir apie rekomenduojamus pagal amžių skiepus, nes vakcinaciją patogu atlikti to paties vizito metu. Pavyzdžiui, 15 metų paaugliai skiepijami paskutine „vaikiška“ vakcina nuo stabligės, difterijos, kokliušo, o skiepai nuo erkinio encefalito rekomenduojami dar nepaskiepytiems vaikams ir jų tėvams.
„Jei vaikui 11 metų, nesvarbu, mergaitė ar berniukas, rekomenduojame paskiepyti jį valstybės kompensuojama vakcina nuo lytiniu keliu plintančios ŽPV infekcijos, kuri gali lemti net kelių rūšių ikivėžinių ir vėžinių susirgimų išsivystymą vaikui suaugus. Praktikoje apie pusė tėvų sutinka iškart paskiepyti savo vaiką, kita pusė sako pagalvosiantys. Jeigu tėvai atideda skiepijimą, kalbamės su jais kito vizito metu, nes šis skiepas yra išties svarbus. Kuo jaunesniame amžiuje vakcinuojama – tuo tvirtesnis imunitetas susidaro“, – aiškina J. Dūdienė.
Apie skiepą nuo ŽPV mergaičių mamas tenka konsultuoti ir gydytojai ginekologei Ž. Bumbulienei. Kartais mamos nėra užtikrintos, kad skiepas reikalingas, tuomet aiškinama, diskutuojama. Apie ŽPV bei vakcinas paaiškinama ir su pacientėmis kalbantis apie planuojamą lytinį gyvenimą bei apsaugą, nes vakciną rekomenduojama gauti iki lytinių santykių pradžios, tai yra iki pirmo galimo susidūrimo su virusu.
„Nuo bet kurios infekcijos svarbu apsisaugoti dar iki susiduriant su ja, ne išimtis ir ŽPV. Skirtumas tas, kad susirgus kitomis infekcinėmis ligomis, organizme susiformuoja imunitetas, o ŽPV jis neįgyjamas. Tai reiškia, kad galima užsikrėsti ir pakartotinai“, – kalba gydytoja.
Skaičiuojama, kad per savo gyvenimą ŽPV infekcija užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių, iš jų maždaug 90 proc. atvejų infekcija iš organizmo pasišalina savaime. Vis tik jei ŽPV infekcija įsitvirtina ir lieka kaip lėtinė, apie 10 proc. žmonių prasideda ikivėžiniai pokyčiai, vėliau gali išsivystyti vėžiniai susirgimai.
„Moterims dėl ŽPV infekcijos padidėja gimdos kaklelio, makšties, išorinių lyties organų onkologinių susirgimų rizika, o tiek vyrams, tiek moterims – išangės vėžio onkologinių susirgimų rizika. Todėl rekomenduoju skiepyti ir berniukus, ir mergaites – dėl didelės rizikos susirgti išvardintomis onkologinėmis ligomis“, – tikina Ž. Bumbulienė.
Savo ruožtu J. Dūdienė dalinasi, jog gimdos kaklelio vėžio atvejais ŽPV infekcija diagnozuojama virš 90 proc. pacienčių, taip pat ir išangės vėžio atvejais ŽPV infekcija diagnozuojama virš 90 proc. pacienčių, o vulvos ar makšties – apie 70 proc.
Tenka išgirsti mitų
Gydytoja ginekologė Ž. Bumbulienė sako, kad skiepą nuo ŽPV gaubia begalės mitų, sukeliančių tėvams abejonių. Tiesa, tie mitai neturi jokio pagrindo ir juos nesunku paneigti.
„Vienas dažniausių mitų, sklandančių ir internete – skiepas sukelia nevaisingumą. Atvirkščiai – užsienyje ir Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad esant ŽPV infekcijai spermatozoidų judrumas ir gyvybingumas sumažėja. Kitas mitas, kad paaugles paskiepijus nuo ŽPV, jos anksčiau pradės lytinį gyvenimą. Irgi absoliuti netiesa – atlikti tyrimai parodė, kad skiepytis linkusios paauglės daugiau galvoja apie savo sveikatą ir dėl to atsakingiau sprendžia lytinio gyvenimo pradžios klausimą“, – mitus neigia pašnekovė.
Šeimos gydytoja J. Dūdienė sako itin dažnai susidurianti su berniukų tėvų abejonėmis, esą ši vakcina aktuali tik mergaitėms dėl gimdos kaklelio vėžio, kuris berniukams negresia. Tokiais atvejais gydytoja tėvams primena ne tik apie gimdos kaklelio vėžį, tačiau ir kitus ikivėžinius ir vėžinius susirgimus moterims ir vyrams. Reikėtų nepamiršti, kad ŽPV infekcija sukelia ir lytinių organų karpas, kurių gydymas yra gana sudėtingas, o vakcina gali padėti jų išvengti.
Šeimos gydytojai tenka išgirsti ir įsitikinimų, kad 11 metų vaikai yra per maži skiepyti nuo ŽPV infekcijos. Vis tik ne veltui yra tokios rekomendacijos – pasiskiepijus jauno amžiaus, pasigamina daugiau antikūnių, susidaro stipresnis imunitetas ir taip galima išvengti lėtinės infekcijos sukeliamų ligų.
„Dabar Lietuvoje turimomis vakcinomis vaikus iki 15 metų amžiaus užtenka paskiepyti 2 dozėmis, o paaugliams nuo 15 metų bei suaugusiems reikalingos 3 vakcinos dozės. Svarbu pažymėti ir tai, jog valstybė kompensuoja du skiepus mergaitėms ir berniukams iki 18 metų amžiaus, sudarius individualų skiepų planą. 12 metų berniukams taip pat gali būti sudaromas individualus skiepijimo grafikas. Tad jeigu nesiryžote paskiepyti vaiko, kai jam buvo 11 metų, suskubkite tai padaryti kad ir vėliau, nes šis skiepas ateityje gali padėti išgelbėti jūsų dukters ar sūnaus gyvybę“, – akcentuoja J. Dūdienė.
Vakcinos nuo ŽPV yra skirtos vaikams bei paaugliams nuo 9 metų ir suaugusiesiems asmenims. Vakcinos dozavimo schemų yra keletas: 9–14 metų amžiaus vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės, o paaugliams nuo 15 metų amžiaus bei suaugusiems – 3 vakcinos dozės. ŽPV vakcina nėra skirta jau organizme aptikto ŽPV infekcijos ar ŽPV sukeltų ligų gydymui, tačiau gali sumažinti su nauja ŽPV infekcija susijusią riziką.
Tekstas remiamas MSD farmacinės kompanijos.
