Karščio bangos, sumažėjęs lytinis potraukis, kaip ant mielių augantis svoris – gerai žinomi menopauzės simptomai. Tačiau yra ir kitų, ne taip lengvai pastebimų šio kiekvienos moters gyvenime esančio etapo padarinių sveikatai. Vienas jų – dėl hormoninių pokyčių menopauzės metu silpnėjantys kaulai, todėl padidėja osteoporozės rizika. Kad jos išvengtumėte, būtina rūpintis organizmo kalcio atsargomis.
Menopauzės metu mažėjantis estrogenų kiekis paveikia visą organizmą. Sumažėjusi šio moteriško lytinio hormono gamyba gali turėti įtakos ir jūsų kauluose esančiam kalciui, o sumažėjus kaulų tankiui kyla didesnė kaulų lūžių rizika. JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, net 40 proc. moterų po menopauzės dėl lūžusių kaulų tenka kreiptis į medikus.
Po menopauzės kaulų irimas gerokai lenkia jų atkūrimą, susidaro kaulinio audinio deficitas. Kai kaulų susidarymas ima lenkti kaulų nykimą, išsivysto osteoporozė. Tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulų audinio mikroarchitektūriniai pokyčiai: kaulai tampa trapesni, padidėja netrauminių lūžių tikimybė. Osteoporoze dažniau serga moterys, o sunkesnių traumų grėsmė auga su amžiumi – senyvame amžiuje netrauminių lūžių rizika padidėja dar labiau. Kaulų pakitimai neatsiranda per vieną dieną. Menopauzės metu mažėjant estrogenų ir dėl to sutrikus kaulų medžiagų apykaitai, tik maždaug po 7 metų estrogenų trūkumo rezultatas išryškėja kauluose.
Visi tėvai žino, koks svarbus kalcis gerai vaikų dantų ir kaulų būklei. Tačiau specialistai pabrėžia, kad pakankamo kalcio kiekio užtikrinimas svarbus visą gyvenimą – nuo vaikystės iki menopauzės ir po jos. Jei organizmą nuolat aprūpinsite kalciu, būsite fiziškai aktyvūs, rūpinsitės, kad jūsų mityba būtų pilnavertė, sulaukę menopauzės (vyrai andropauzės) sumažinsite osteoporozės riziką.
Naujų kaulo struktūrų susidarymas yra natūralus procesas, taip kaulai atsinaujina. Jauniems žmonėms kaulų audiniai atsinaujina nesunkiai, tačiau moterims pasiekus 30 metų, kaulų masė ima mažėti, o pasiekus menopauzę šis procesas pagreitėja.
Pagrindiniai kalcio šaltiniai:
- pieno produktai;
- lapinės daržovės;
- riešutai, ypač migdolų, sezamo ir kitos sėklos;
- džiovinti vaisiai;
- ankštiniai produktai;
- žuvies konservai (jei žuvis konservuota su minkštais, valgomais kaulais, pavyzdžiui, sardinės).
Kai kuriems žmonėms (pavyzdžiui, veganams, nemėgstantiems pieno produktų ar netoleruojantiems laktozės) gali būti sunku ar net neįmanoma gauti rekomenduojamą kalcio paros normą tik su maistu. Tokiu atveju gali pagelbėti aukštos kokybės kalcio papildai – tiek vartojant juos profilaktiškai, tiek siekiant atstatyti jau esantį kalcio trūkumą organizme.
Suaugusiesiems rekomenduojama per parą gauti nuo 1000 iki 1200 mg kalcio.
Kalcio kiekio sumažėjimas organizme taip pat siejamas ir su spartesniu senėjimo procesu, todėl menopauzės ir postmenopauzės periodais kalcis yra būtinas mineralas.
