Darbas Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose sukasi aplink pagrindinę ašį – pacientą – visų pastangos, inovacijos, visas dėmesys ir rūpestis nukreiptas į jį.
Santaros klinikos – universiteto ligoninė ir šis jos statusas įpareigoja: „Ligoninė ir jos personalas yra tarsi tiltas, perkeliantis naujausius medicinos mokslo atradimus į paciento gydymo praktiką. Todėl mediko specialybę pasirenkančiam ir universiteto ligoninės dalimi siekiančiam tapti žmogui svarbu įsivardinti vertybes – ištvermę, atsakomybę, empatiją, nuolatinį siekį tobulėti ir mokytis visą gyvenimą bei dalintis žiniomis, – pabrėžia generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. –Universiteto ligoninės specialistas turi būti ne tik geras savo srities žinovas, bet ir gebėti dirbti daugiadalykėje medikų komandoje, nuolat siekti gydymo paslaugų kokybės gerinimo, gebėti integruoti kitų medicinos sričių pasiekimus savo veikloje, vykdyti mokslinį darbą, atitinkantį universiteto ligoninės misiją.“
Pandemija: sparčiai auginusi patirtis, kurios nesinorėtų pakartoti
Didžiausias, netikėčiausias ir sunkiausias iššūkis per paskutinius penkerius metus buvo koronaviruso pandemija ir jos valdymas. 2020 m. ji užgriuvo visą medicinos bendruomenę. Santaros klinikų kolektyvo susitelkimas parodė, kad komandinis darbas yra nepakeičiamas, suteikiantis galimybę apjungti įvairius gebėjimus ir dirbti pagrindinį darbą – teikti visą įmanomą geriausią pagalbą pacientams. „Komandinis sutelktumas įgalino mus būti lyderiais visame regione ir net visoje šalyje. Mūsų medikai ieškojo gydymo sprendimų naujausioje pasaulio mokslinėje literatūroje ir neatidėliodami pritaikydavo savo pacientams. Santaros klinikoms buvo lemta tapti Vilniaus regiono organizuojančia įstaiga, atsakinga už COVID-19 pacientų hospitalizavimą ir gydymą, vaistų ir specialios įrangos prieinamumą, trūkstamo medicinos personalo pasitelkimą, gyventojų vakcinavimą ir kitų regiono gydymo įstaigų klasterinį funkcionavimą. Privalėjome efektyviai valdyti kasdien kintančią situaciją, priimti žaibiškus sprendimus, į mus buvo nukreipti kolegų bei pacientų ir jų artimųjų žvilgsniai. Nepamiršiu tų emocijų, kurios sukildavo regint kasdien išvežamus juodus maišus su mirusiųjų palaikais. Su tokiu išbandymu turbūt niekas nenorėtų susidurti dar kartą,“ – sako prof. F. Jankevičius.
Pandemija suteikė ir vertingų žinių bei įgūdžių – per trumpą laiką buvo gauta didelė profesinė patirtis ir galimybės tobulėti. Pasak profesoriaus, buvo suprasta bendradarbiavimo, solidarumo, mediko specialybės pasirinkimo bei pasišventimo pacientams svarba: „Įvertinome ir virtualių technologijų taikymo galimybes. Svarbu akcentuoti, kad pandemijos metu mokslinis ir pedagoginis darbas Santaros klinikose nesustojo. Jeigu kalbėtume sportininkų terminologija – tai buvo nuolatinis dalyvavimas aukščiausioje lygoje be poilsio ant atsarginių suolelio“.
Pandemijos metu teko visiškai pakeisti ligoninės darbo specifiką, organizuoti centrų darbo perskirstymą ir tai padaryti reikėjo ypatingai greitai – per kelias paras. Tik begalinis medikų pasiaukojimas, aukštas profesinis parengimas leido suvaldyti pandemijos iššūkius.
Ateities medicina Santaros klinikose pacientams siūloma jau šiandien
Medicinos pasaulyje vis daugiau ir garsiau kalbama apie personalizuotą mediciną, į ją nukreipta ir mokslo pažanga. Personalizuotos medicinos tikslas – kiekvienam skirti tokį gydymą, kuris labiausiai atitiktų paciento ligos specifiką ir asmens ypatumus. Tai leidžia sumažinti gydymo šalutines reakcijas, ir siekti geresnių ir greitesnių rezultatų.
Universiteto ligoninių gydytojai turi būti ir mokslininkai. Kaupiant ir analizuojant didelių skirtingų profilių pacientų klinikinius duomenis, kuriamas personalizuotos medicinos pagrindas, kuriai vystytis padeda biobankai. Biobankas – tai žmogaus biologinių mėginių ir sveikatos informacijos saugykla: mėginiai bei duomenys čia saugomi žmogui savanoriškai sutikus. Bet koks ateities atradimas medicinoje bus susietas su biobankais, kurie spartina medicinos tobulėjimo procesą. Jau dabar Santaros klinikų biobanke sukaupta per 200 000 mėginių. Šios mėginių kolekcijos tikrai plėsis, bus geriau aprašytos ir leis atrasti naujus taikinių vaistus nuo pačių įvairiausių ligų, varginančių žmoniją.
Biobanko sukaupti biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija pagreitins naujų vaistų taikymą medicinos praktikoje. Vaistų sukūrimo kelias yra labai ilgas: bet koks naujas testas ar vaistas turi būti patikrintas per daugybę etapų. Turint didelį kiekį ta pačia liga sirgusių žmonių mėginių galima greitai patikrinti naujų vaistų veikimo efektyvumą. Taip trumpėtų vaistų įtraukimo į medicinos protokolus kelias.
Tikėtina, jog po keliasdešimties metų kiekvienas žmogus turės nuskaitytą savo genetinę informaciją, kurią biobankai turės duomenų bazėje. Mokslininkai nagrinės tą informaciją ir numatys, ar yra rizika susirgti vienokia ar kitokia liga, nes genetinė informacija yra savotiškas barkodas, kuris parodo mūsų unikalumą. Tokiu atveju galima bus tikslingai ieškoti beprasidedančios ligos ir laiku ją pradėti gydyti bei pagydyti, o žinant naujų technologijų atsiradimo greitį – galima bus tiesiog mutavusį geną pakeisti sveiku.
„Santaros klinikų biobanko misija – skatinti proveržį biomedicinos srityje, Lietuvos ir užsienio mokslininkams teikiant kokybiškus standartizuotus mėginius bei sveikatos informaciją, plėsti pamatines žinias ir kurti taikomuosius įrankius, kad būtų tobulinama įvairių ligų diagnostika ir gydymas. Su biobanku bendradarbiauja ne tik geriausi šalies mokslininkai, bet ir biotechnologijų srities įmonės, startuoliai iš viso pasaulio,“ – sako prof. F. Jankevičius. Pabaigtas Žmogaus biologinių išteklių centro (ŽBIC) projektas, kurio metu sukurta biobanko infrastruktūra leido sukaupti virš 200 000 įvairių biologinių mėginių. Sukurta ir įdiegta Nacionalinio biobanko (NBB) saugyklas apjungianti informacinė sistema, susieta ir su tarptautine BBMRI-ERIC Directory platforma.
2022 m. VUL Santaros klinikose – vienintelėse Baltijos regione – pradėtas inovatyvus kraujo vėžiu sergančių pacientų gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais – chimerinių antigeno receptorių T limfocitais (CAR-T limfocitais). CAR-T ląstelės – tai genų inžinerijos gydymo metodas: paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos tam, kad pradėtų kovoti su jo liga. Iš paciento kraujo surenkamos imuninės ląstelės, jos Santaros klinikų laboratorijoje išgryninamos, genetiškai pakeičiamos taip, kad ant ląstelių atsirastų receptoriai (receptorius – baltymas, atsakingas už signalų iš aplinkos priėmimą ir ląstelių tarpusavio atpažinimą), kuriais ląstelė atpažįsta kraujo vėžines ląsteles. Atpažinusi vėžinę ląstelę, imuninė ląstelė prie jos jungiasi, aktyvuojasi ir vėžinę ląstelę sunaikina. Parinkdami šiai terapijai pacientus, Santaros klinikų medikai ištiria vėžio ląsteles, ar jos turi tam tikrą taikinį, prie kurios CAR-T ląstelė gali jungtis. Jei taikinys yra – gydymas taikomas, jeigu ne – toks gydymas nebus efektyvus.
Šis pažangios terapijos gydymo metodas yra naujas – JAV pradėtas taikyti tik 2017 metais, Vakarų Europoje – 2018 metų pabaigoje, VUL Santaros klinikose – 2022 metų viduryje.
Minimaliai invazyvios procedūros tausoja pacientus ir užtikrina aukščiausios kokybės standartą
VUL Santaros klinikose aktyviai plėtojama intervencinė radiologija: 2019 m. pabaigoje Radiologijos ir branduolinės medicinos centre įsteigtas Intervencinės radiologijos skyrius jau yra vienas lyderiaujančių padalinių tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse. Skyriuje atliekamos kraujagyslinės (insultų, kraujavimų, kraujagyslių susiaurėjimų, užsikimšimų, atsisluoksniavimų, kraujagyslinių malformacijų, onkologinių ligų ir kitų būklių diagnostika bei gydymas) ir nekraujagyslinės (skysčių, abscesų drenavimas, onkologinių pacientų gydymas ir kt.) intervencinės radiologijos paslaugos tiek planiniams pacientams, tiek skubiems – paslauga teikiama 24/7 režimu. Šis padalinys jau yra tapęs tarptautiniu intervencinės radiologijos mokymų centru. „Siekdami pacientą gydyti tausojančiomis, minimaliai invazyviomis priemonėmis, pasitelkiame inovatyvius būdus, pagerinančius gydymo rezultatus, paciento gyvenimo kokybę, mažinančius komplikacijas ir mirtingumą procedūrų metu, sutrumpinančius gulėjimo ligoninėje laiką palyginus su didelės apimties atviromis chirurginėmis operacijomis, – intervencinės radiologijos metodų privalumus vardija prof. F. Jankevičius. – Dalis procedūrų Santaros klinikose padarytos pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse: taip 2022 m. pirmą kartą atlikta kepenų radioembolizacijos procedūra radioaktyviu holmiu pacientui, sergančiam kepenų vėžiu. 2023 m. pirmą kartą Baltijos šalyse sėkmingai atlikta aortos lanko stentgrafto implantacija išsaugant smegenų kraujotaką pacientei, sergančiai Marfano sindromu. Tais pačiais metais taip pat pirmą kartą Baltijos šalyse pradėta naudoti sudėtinga inovatyvi navigacijos sistema, padedanti gydytojams radiologams preciziškai tiksliai identifikuoti, prisitaikyti ir sunaikinti daugelio vidaus organų lokalizuotus onkologinius navikus, tai leidžia išvengti chirurginių pjūvių ir ženklai pagreitinti onkologinių pacientų sveikimo procesą.
Intervenciniai kardiologai pradėjo taikyti trombais užkimštų plaučių arterijų gydymą naujomis intervencinėmis procedūromis – balionine plaučių arterijos angioplastika (BPA). Taip pat pirmą kartą Lietuvoje didelės operacinės rizikos pacientams su mitralinio vožtuvo nesandarumu ir širdies nepakankamumu atliktos minimaliai invazyvios mitralinio vožtuvo intervencijos, naudojant inovatyvius vožtuvus. Pacientams su prieširdžių virpėjimu ir didele kraujavimo rizika pradėtos taikyti perkateterinės kairiojo prieširdžio ausytės uždarymo procedūros. Vieninteliame tokias paslaugas galinčiame teikti centre Lietuvoje – VUL Santaros klinikose – nuolatos plečiamas perkateterinis įgimtų širdies ydų gydymas vaikams ir suaugusiems taikant šias pažangias metodikas.
„Labai džiaugiuosi, kad Santaros klinikose buvo žengtas dar vienas svarbus technologinis žingsnis – robotinės chirurgijos sistema pradėta naudoti keturių sričių chirurginėms operacijoms atlikti: urologijos, pilvo, krūtinės ir ginekologijos ligoms gydyti prioritetą teikiant onkologinių ligų gydymui, – sako prof. F. Jankevičius. – Mažiau nei per metus atlikta virš 100 procedūrų. Pusė iš jų – urologijos ligomis sergantiems pacientams. Didžioji dalis šios srities procedūrų – robotinės radikalios prostatektomijos dėl prostatos vėžio. Pasitelkiant robotinę sistemą, buvo paimtas gyvo donoro inkstas ir sėkmingai transplantuotas laukiančiam recipientui. Robotinės operacijos taip pat atliekamos šalinant storosios žarnos ir gimdos navikus. Toks šiuolaikiškas, minimaliai invazyvus chirurginis gydymas suteikia galimybę pacientams greičiau sveikti ir sugrąžinti socialinį bei darbinį aktyvumą,“ – sako prof. F. Jankevičius.
Plečiamos pacientams svarbios paslaugos
2021 m. VUL Santaros klinikose veiklą pradėjo Krūtų ligų gydymo centras – čia atliekamos onkoplastinės, krūtį išsaugančios, sudėtingiausios krūties rekonstrukcijos operacijos. 2023 m. įsigytas modernus skaitmeninis mamografas ir įsteigtas Krūtų radiologijos ir diagnostikos poskyris Radiologijos ir branduolinės medicinos centre, kuriame teikiami krūtų ultragarsinės diagnostikos, magnetinio rezonanso tyrimai, taip pat atliekami tyrimai nauju moderniu mamografu su tomosintezės ir kontrastinės mamografijos galimybėmis. Santaros klinikose kiekvieno paciento būklė vertinama kompleksiškai, atsižvelgiama į turimas kitas ligas. Inovatyvios technologijos leidžia atlikti visus reikalingus tyrimus ir pasiūlyti optimalų gydymo planą. Čia gydomi gerybiniai ir piktybiniai krūtų navikai. Nustačius piktybinį krūties darinį, atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus ir ligos išplitimą, pirmenybė teikiama krūtį tausojančioms plastinėms operacijoms. Visos krūties šalinimo atvejais, leidžiant klinikinei situacijai, pacientėms siūloma vienmomentė rekonstrukcija – tai yra pašalinus vėžio pažeistą krūtį, tos pačios operacijos metu ji atkuriama.
„Santaros klinikos – daugiaprofilinė universiteto ligoninė, po kurios stogu sutelktos aukščiausio lygio, pažangiausios, mokslu grįstos paslaugos pacientams. Mūsų medikai susiduria su sudėtingiausiais atvejais, ir kad būtų suteikta kokybiška pagalba, būtinas kompleksiškas skirtingų medicinos sričių specialistų indėlis. Naujai įkurtame Veido ir žandikaulių skyriuje teikiamos plataus spektro burnos, veido ir žandikaulių gydymo paslaugos, atliekamos ypač retos piktybinių ir nepiktybinių darinių operacijos. Anksčiau šių paslaugų savo pacientams neturėjome galimybės pasiūlyti,” – apie besiplečiantį paslaugų spektrą kalba generalinis direktorius.
Transplantacijų istorija Lietuvoje prasidėjo Vilniuje ir daugelis pradininkų savo darbą tęsė Santaros klinikose. Donorystė išlieka prioritetinė sritis klinikoms, todėl 2023 m. klinikose buvo įsteigtas Regiono organų donorystės paslaugų koordinavimo poskyris. „Rezultatas jau matomas – išaugo donorų skaičius, atliekama daugiau organų ir audinių transplantacijų. Tikimasi neplakančios širdies donorystės augimo – jau atliktos kelios sėkmingos transplantacijos: pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš neplakančios širdies donoro atlikta kepenų transplantacija, taip pat persodinti iš šio donoro inkstai,“ – sako prof. F. Jankevičius.
Pacientams nematoma veikla: vidinės pertvarkos ir įdiegtos naujovės
„Džiugu konstatuoti, kad Santaros klinikos – pirmoji ir vienintelė gydymo įstaiga, turinti vieną pažangiausių Informacinių technologijų (IT) centrų, naudojanti elektroninį organizacijos spaudą pasirašyti dokumentams, teikiamiems į e.sveikatos sistemą. Duomenų kaupimas ir jų analizė – ypač svarbi mokslui vystyti. Sistemos pavyzdį perėmė ir kitos ligoninės – Nacionalinis vėžio institutas, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Mūsų įstaigoje įdiegta bei vystoma elektroninių paskyrimų sistema (EPS), kuri buvo sukurta daugelio Santaros klinikų IT inovacijų pradininkų Hematologijos, onkologijos ir transplantacijos centro (HOTC) iniciatyva ir ilgą laiką buvo naudojama tik šiame centre. O 2020 m. pradžioje prasidėjusi COVID-19 pandemija paskatino ir kitus centrus pradėti naudotis šiuo funkcionalumu,“ – teigia prof. F. Jankevičius. Iš viso ligoninės informacinėje sistemoje sukurta apie 65 mln. elektroninių dokumentų. Patobulintas visas pluoštas elektroninių formų, kad teikiant paslaugas pacientams ligoninės personalo darbas būtų patogesnis ir efektyvesnis: įdiegta interaktyvi operacinių veiklos monitoravimo ir planavimo sistema, pacientų stebėjimo priėmimo skubios pagalbos skyriuose bei paciento išvykimo fiksavimo ir kiti funkcionalumai.
Daug dėmesio tenka inovacijoms, skirtoms administratoriams: sukurtos ir pradėtos kasdienėje praktikoje taikyti darbo krūvio, paslaugų, operacinių veiklos monitoriavimo, klinikinės kokybės sistemos.
„Daugiadalykės ligoninės teikiamų paslaugų gausa skatino teisingai organizuoti darbą ir efektyviai panaudoti žmogiškuosius išteklius bei turimą įrangą. Pavyzdžiui, darbo krūvio monitoravimo sistema vadovams padeda optimizuoti administracinei veiklai skirtą laiką, spręsti darbo organizavimo, resursų planavimo bei jų paskirstymo klausimus, palengvina sprendimų priėmimą bei veiklos klausimų aptarimą su komanda ir diskusijose su įstaigos administracija,”– sako prof. F. Jankevičius.
Dėmesys pacientų lūkesčiams
„Santaros klinikoms pacientų balsas yra svarbus ir girdimas. Visi norime, kad pacientas ligoninėje jaustųsi gerai, greičiau sveiktų. Tikrai ne į visas pastabas galime sureaguoti iškart, kartais tenka paieškoti efektyviausių sprendimų ir resursų jas įgyvendinti. 2022 m. pakvietėme aktyvius pacientų organizacijų atstovus bei piliečius ir subūrėme Pacientų tarybą, kuri ligoninėje veikia kaip patariamasis organas, atstovaujantis Santaros klinikų pacientams ir jų artimiesiems, teikiantis patarimus klinikų administracijai dėl pacientų interesų gynimo ir įgyvendinimo,” – pabrėžia generalinis direktorius.
Kasmet vykdomos pacientų apklausos, aktyvus jų ir artimųjų komunikavimas buvo identifikavęs dvi rimtas problemas – pacientų maitinimą bei galimybę prisiskambinti ir užsiregistruoti reikiamai specialisto konsultacijai.
Pasak prof. F. Jankevičiaus, 2019 metais gimusi idėja maitinti pacientus patiems buvo įgyvendinta: „2023 m. birželio 1 d. veiklą pradėjo Maitinimo tarnyba, kurios pagrindinis tikslas – tinkamai ir racionaliai organizuoti pacientų maitinimą visuose Santaros klinikų padaliniuose – Vilniuje, Druskininkuose ir Valkininkuose. Kasdien maitinama iki 1800 pacientų 3 kartus per dieną. Šis pokytis pareikalavo milžiniškos investicijos į ligoninės maisto gamybos cechą – įdiegtos naujos technologijos ir perorganizuoti gamybiniai procesai, kad pacientai gautų kokybišką, įvairesnį, visavertį, sveikatai palankų ir estetiškai patrauklų maistą.“
2021 m. klinikose įkurtas Pacientų registravimo ir informavimo skyrius (modernus „skambučių centras”), kuris nuolatos tobulinamas, atitinkamai pagal skambučių srautus ir poreikius konfigūruojamas, kad būtų užtikrintas didžiausias skambučių pralaidumas ir kuo trumpesnis besikreipiančio paciento laukimo laikas.
„Suprantu, jog tam, kad galėtume pacientams suteikti pačias geriausias savalaikes paslaugas, o darbuotojai jaustųsi oriai savo darbo vietoje, labai svarbi aplinka, kurioje tai vyksta. Įstaiga didžiulė, o tvarkytinų vietų ne viena. Vis tik džiaugiuosi, jog per penkerius metus buvo aktyviai plečiama ir renovuojama Santaros klinikų infrastruktūra: atidaryti nauji padaliniai (Infekcinių ligų korpusas, Vaiko raidos centras, Pediatrijos I korpusas, pastatyta vandens gydykla Vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutėje“), tęsiami projektavimo ir statybos darbai (vaikų padalinio Pediatrija 2, Valstybinio patologijos centro), projektuojami nauji padaliniai (naujas Infekcinių ligų klasterio pastatas, Pažangios terapijos centras), įrengtos naujos operacinės ir renovuojamos patalpos (Kardiologinės Hibridinės operacinės įrengimas, Nervų ligų skyriaus patalpų remonto darbai ir daugelio kitų patalpų remontas ir renovacija),” – dalijasi Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Baigdamas savąją kadenciją, naujai komandai prof. Feliksas Jankevičius linki išlaikyti aukščiausią lygį, nesustoti ir tęsti pradėtus sėkmingus buvusių įstaigos vadovų – prof. A. Laucevičiaus, prof. K. Strupo, prof. J. Raistenskio – darbus.
