Komentaras žiniasklaidai
Giedrė Misiukonienė, „Lietuvos draudimo“ Personalo verslo partnerė
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie psichikos sveikatos svarbą, neretai girdimas klausimas, ar psichinė sveikata yra organizacijos atsakomybė. Kad šioje temoje mūsų šalyje vis dar esama stigmų, parodo ir paties termino „psichikos sveikata“ įvilkimas į tokius žodžius, kaip emocinė sveikata ar psichologinė gerovė. Spalio 10-ąją minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną, svarbu suprasti, kad šie iššūkiai organizacijose egzistuoja, todėl būtina mokėti juos atpažinti ir ieškoti sprendimo būdų.
Šiais metais JAV atlikto tyrimo metu buvo apklausti 19 mln. darbuotojų iš daugiau nei 150 didžiųjų verslo įmonių. Gauti tyrimo rezultatai nenudžiugino − 77 proc. stambiųjų JAV darbdavių įvardijo, kad poreikis akcentuoti psichikos sveikatos iššūkius tik didėja, o 16 proc. jų nurodė, kad ši tendencija išliks ir ateityje. Psichikos sveikatos problemų augimas buvo nurodomas kaip svarbiausias ilgalaikis pandemijos poveikio padarinys.
Kiek anksčiau paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys atskleidė, kad dar iki pandemijos 2019 m. 15 proc. darbingo amžiaus suaugusiųjų turėjo psichikos sutrikimų. PSO skaičiavimais, pasaulyje dėl depresijos ir nerimo kasmet prarandama 12 milijardų darbo dienų, ir prarastas produktyvumas per metus pasaulio ekonomikai atsieina apie 1 trilijoną JAV dolerių.
PSO nurodo, kad pagrindiniai psichikos sveikatos rizikos veiksniai yra, visų pirma, prastos darbo sąlygos, diskriminacija darbe, nelygybės jausmas, psichologiškai nesaugi aplinka, nepakeliami darbo krūviai.
Psichikos sveikatos fondas (ang. Mental Health Foundation) teigia, kad kalbėjimas yra naudingas psichinei sveikatai. Tačiau tokiais atvejais ir inicijuoti pokalbį, ir būti tuo, į kurį kreipiamasi pokalbiui, ne visada lengva − pradžioje gali būti sudėtinga rasti tinkamus žodžius apibūdinti savo savijautą ar emocijas. Todėl brandžios ir savo darbuotojais besirūpinančios organizacijos skiria laiko ir resursų pristatyti paskaitas ar mokymus apie emocijų pažinimą ir valdymą, streso valdymą, perdegimą ir kitas nelengvas būsenas, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai darbuotojai.
Tokie pokalbiai reikalauja pasiruošimo ir iš komandų vadovų, kad būtų galima kurti saugią ir pasitikėjimu pagrįstą aplinką daugeliui nelengva tema. Tokiame pokalbyje turi būti suteikta erdvė pasisakyti, neskubama vertinti, skubotai raminti, priimti greitų sprendimų, be to, pats vadovas gali pasidalinti ir savo emocijomis.
Atviras pokalbis gali padėti išspręsti darbe kylančius psichinės sveikatos iššūkius, o matant asmenines psichologines problemas vadovas gali nukreipti į tos srities specialistus. Svarbu gebėti atpažinti problemas ir nepalikti visko spręstis savaime, o padėti ieškoti sprendimų.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudime“ jau keleri metai vykdome specialią programą, kuri skirta į darbuotojų savijautą žvelgti kompleksiškai, tai yra, ne tik iš fizinės, bet ir psichikos sveikatos perspektyvos. Kviesdami darbuotojus prisijungti prie psichologijos paskaitų ciklo, raginame juos praktinius patarimus pritaikyti konkrečiose situacijose. Lygiagrečiai šioms iniciatyvoms organizacijoje siūlome ir emocinių kompetencijų mokymus vadovams, siekdami jiems padėti sukurti atvirą pokalbiams aplinką.
Galima išskirti keletą patarimų, kurie padės sukurti gerą aplinką pokalbiui, jei norėsime pasikalbėti apie tai, kaip jaučiamės patys, arba pakviesime susitikimui mums rūpimą žmogų, skatindami jį atsiverti.
Norint pakalbėti apie save
Pasikalbėkime su asmeniu, kuriuo pasitikime. Tai gali būti jums artimas draugas, šeimos narys ar kolega. Gali suveikti ir priešinga technika – galbūt jums bus patogiau kalbėtis su žmogumi, kurio anksčiau nebuvote sutikęs, pavyzdžiui, su asmeniškai nepažįstamu psichologu ar jungiantis į pokalbį per pagalbos liniją.
Pagalvokime apie geriausią vietą pasikalbėti. Svarbu pasirinkti vietą, kurioje jaustumėmės pakankamai patogiai atsiverti. Galbūt norėsime pasirinkti privačią vietą, kur mažiau tikėtina, kad mus trikdys aplinkiniai. Taip pat galbūt norėsime pasikalbėti užsiimdami kokia nors veikla, pavyzdžiui, vaikščiodami kartu.
Pasiruoškime kitų reakcijai. Įprastai tikimės, kad kam nors atsivėrus, turėsime gerą patirtį. Tačiau yra tikimybė, kad kiti reaguos ne taip, kaip mes iš anksto tikimės. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, mūsų pašnekovai gali būti susirūpinę arba iš pradžių ne visiškai suprasti, ką mes norime jiems pasakyti. Jei taip yra, pabandykime duoti jiems laiko apdoroti tai, ką jiems pasakėme, ir nerodykime neigiamų emocijų.
Siekiant išklausyti kitą žmogų
Raskime erdvę pokalbiui be blaškymosi. Jei nerimaujame dėl ko nors, pabandykime rasti vietą, kurioje žinotume, kad galime kalbėtis nesiblaškydami. Būtinai savo pašnekovui skirkime visą savo dėmesį. Tai reiškia, kad tuo metu turime atsiriboti nuo darbų, išjungti telefoną ir susitelkti į pokalbį.
Klausykime ir užduokime klausimus. Klausymasis gali būti vienas vertingiausių būdų būti šalia. Parodykime pašnekovui, kad aktyviai klausomės, atsisukdami į juos, užmegzdami akių kontaktą ir nepertraukdami. Klausimai gali padėti išsiaiškinti, ką jie reiškia, ir parodyti, kad aktyviai klausomės. Tačiau įsitikinkime, kad klausimai atitinka tai, ką pašnekovai sako, ir nekeičia pokalbio temos.
Paklauskime, kuo galime padėti. Paklauskime, kaip galime padėti arba pateikime pasiūlymų, o ne nurodykime, ką daryti toliau. Pašnekovai gali norėti pagalbos užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, sulaukti pagalbos namuose ar tiesiog palaikyti normalią situaciją ir kalbėtis apie tai, kas vyksta jų gyvenime.
