Imuniteto stiprinimas – itin svarbus, nuoseklus ir kompleksiškas procesas. Didelę reikšmę jam turi vitaminų kiekis organizme. Kaip teisingai juos vartoti?
„Vitaminai žmogaus organizmui – būtini. Norint pasirūpinti pakankamu jų kiekiu, svarbu atsižvelgti į amžių, tam tikras organizmo būkles, žalingus įpročius bei ligas ar vartojamus vaistus. Visgi reikalinga žinoti, jog neatsakingas vitaminų vartojimas gali būti ir toksiškas, todėl atkreiptinas dėmesys ne vien į vitaminų trūkumo problemą, bet ir į galimą perdozavimo riziką“, – teigia šeimos gydytoja Rasita Kybartienė.
Kas lemia trūkumą?
Įprastai vitaminų trūkumo problema susirūpinama šaltuoju metų sezonu, tačiau gydytoja pabrėžia, jog nepaisant metų laiko, ji ypač aktuali vyresnio amžiaus, nėščiųjų, virškinamojo trakto ligomis sergančiųjų tarpe.
„Senstant blogėja maistinių medžiagų įsisavinimas, atsiranda kramtymo bei rijimo sutrikimų, vartojama daugiau medikamentų, todėl neretai sutrinka ir apetitas. Tai lemia nepakankamą įvairių medžiagų, tame tarpe ir vitaminų, užtikrinimą. Tuo tarpu nėštumo metu maistinių medžiagų poreikis padidėja, todėl besilaukiančioms moterims svarbu vartoti reikiamą kiekį medžiagų, tokių kaip folatai, geležis, kalcis bei vitaminas D“, – sako medikė.
Virškinamojo trako ligos, pavyzdžiui, celiakija ar opinis kolitas, virškinamajame trakte sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą. Maistines medžiagas pasisavinti gali trukdyti ir gausų vėmimą ar viduriavimą sukeliančios ligos, taip pat alkoholizmas, vaistų vartojimas.
„Ilgas ir besaikis alkoholio vartojimas sutrikdo maistinių medžiagų įsisavinimą, ypač C ir B grupės vitaminų. Tokį poveikį turi ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, rūgšties refliukso ir rėmens gydymui reikalingi medikamentai – protonų siurblio inhibitoriai – trukdo įsisavinti B12 vitaminus, kalcį ir magnį, o nuo Parkinsono ligos skiriami vaistai – levodopa ir karbidopa – mažina folio rūgšties bei B grupės pasisavinimą“, – sako R. Kybartienė.
Neteisingai vartojami vitaminai
Jaučiant energijos stoką, nuovargį, pradėjus slinkti plaukams ar pasireiškus kitiems sutrikusios sveikatos simptomams, dažnai imamasi vitaminų papildų vartojimo. Neretu atveju – net kelių rūšių, kurių suminės paros dozės viršija rekomenduojamas.
„Rekomenduojamos vitaminų ir mineralų paros normos nustatytos ne veltui. Pakankama jų koncentracija gali veikti kaip vaistas, tačiau šių medžiagų perdozavimas gali sukelti vitaminų toksiškumą, turintį neigiamos įtakos įvairioms organizmo, įskaitant ir nervų, sistemoms. Jis yra susijęs su nespecifiniais simptomais – pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir odos bėrimais, kraujo tyrimuose gali būti pastebėti ir kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai“, – įspėja šeimos gydytoja.
Gydytoja nurodo, jog labiausiai rizikuojama perdozuoti riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K). Jie, skirtingai nei vandenyje tirpūs C, B grupės vitaminai (B6, B12, folio rūgštis), yra linkę kauptis organizme.
„Vandenyje tirpių vitaminų perteklius įprastai pasišalina su žmogaus šlapimu. Tuo tarpu riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi tokiuose žmogaus organuose kaip kepenys, raumenys, riebalinis audinys. Jie turi būti vartojami pagal rekomenduojamas paros normas, o nesant indikacijoms – nevartojami visai“, – nurodo medikė.
Kaip atpažinti?
Sprendžiant apie vitaminų vartojimo poreikį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jaučiamus simptomus, bet ir į savo mitybos ypatumus – maisto racionas turėtų būti gausus daržovėmis, vaisiais, geraisiais baltymais, sveikaisiais riebalais ir panašiai.
„Riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimas geriausias, kai jie vartojami su gerųjų riebalų turinčiais maisto produktais, valgio metu. Dažniausiai dėl netinkamos mitybos atsiranda ir vandenyje tirpių vitaminų trūkumas. Juos taip pat būtina gauti reguliariai, tačiau tam, kad neatsirastų medžiagų apykaitos sutrikimų – nedideliais kiekiais“, – aiškina R. Kybartienė.
Gydytoja nurodo, jog net ir laikantis subalansuotos mitybos, gali būti reikalingas individualus vitaminų papildymas. Tokiu atveju tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju, prireikus atlikti ir jų lygį parodysiantį kraujo tyrimą.
