Hempo

Luobas

Luobas. Dažnai antrą trečią gyvenimo savaitę plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanos, dar kitaip vadinamos luobu. Tai būna ir nealergiškiems vaikams. Jeigu luobas išplinta ant kaktos, antakių, už ausų į tai reikėtų atkreipti dėmesį, nes taip prasideda seborėjmė egzema.

Kas trečiam ketvirtam vaikui parausta skruostai, veido oda būna sausa, lengvai šerpetojanti, rytais beveik normalios spalvos, o vakare ryškiai paraustanti, atrodo lyg įtempta. Tai taip pat ne alerginė liga, bet galima būtų pavadinti „nestabilia būkle”, kai dar bendra vaiko būklė gera, jis linksmas, žaidžia, valgo, gerai miega naktimis, tačiau jau yra pirmieji nepalankūs simptomai. Būtina išsiaiškinti juos sukėlusias priežastis (dažniausiai kūdikystėje sensibilizuoja maisto produktai, ypač mišiniai karvės pieno pagrindu) ir jas šalinti.

Vis dėlto dažnai nepavyksta apsaugoti vaikų, turinčių polinkį sirgti alerginėmis ligomis, jų odos būklė blogėja, intensyvėja skruostų paraudimas, niežulys, iš pradžių išberia veidą, vėliau ir visą kūną, atsiranda pūslelės. Jos greit plyšta, susidaro erozijos, iš jų sunkiasi skystis. Vėliau pasidengia šašais. Kliniškai matome būdingą egzemos vaizdą. Tai jau alerginė liga – kūdikių ir mažų vaikų atopinis dermatitas. Sergant atopiniu dermatitu būtina kreiptis į gydytoją, nes ligonį reikia ištirti. Dažnai negana vietinio odos, reikia ir bendro gydymo. Dalis mažųjų visiškai pasveiksta, kitiems sulaukus dvejų trejų metų baigiasi šlapiavimas, oda pasidaro sausa, pleiskanoja, suintensyvėja niežulys, bėrimas lokalizuojasi sulenkimų vietose (pakinkliuose, čiurnos, riešo, alkūnių sulenkimų, sprando srityje), prasideda vyresnių vaikų atopinis dermatitas – neurodermitas. Jis gali tęstis ir suaugusiems. Norint padėti tokiam ligoniui, pirmiausia būtina visapusiškai ištirti ir ilgai gydyti. Tai reikalauja didelės gydytojų ir ypač tėvų kantrybės.