Pirminė maisto funkcija yra organizmo aprūpinimas būtinomis medžiagomis, tačiau šiais laikais maistas tapo neatsiejamas nuo malonumo, patiriamo valgant. Specialistai teigia, kad tai susiję su emocijomis, ir atskleidžia, jog ne tik maistas veikia emocijas, bet ir emocijos turi įtakos maisto pasirinkimui.
„Patiriamos emocijos lemia maisto pasirinkimą, suvalgomą jo kiekį, net vietą ir laiką, tai vadinama emocijų reguliavimu maistu. Kartais žmonės tiesiog neranda kitų būdų išgyventi, patirti emocijų – tik užkandžiaudami. Ir nebūtinai maistu būna reguliuojamos tik nekomfortabilios ir nepageidaujamos emocijos, tokios kaip liūdesys, pyktis ar nerimas. Valgome ir kai esame laimingi, švenčiame. Maistas yra naudojamas kaip emocijų reguliatorius ir jų sustiprintojas“, – sako psichologė, knygos „Sutramdyta meška“ bendraautorė Rosita Kanapeckaitė.
Sieja su šventiškumu
Žmogus valgo visą gyvenimą, nes tai yra būtina, tačiau valgymo tikslai, pasak psichologės, gali būti skirtingi. Vieni žmonės nori tiesiog aprūpinti organizmą maisto medžiagomis, kitiems labai svarbu, kad maistas dar ir teiktų malonumo. Tuomet svarbus tampa ne tik pats maistas, bet ir jo pateikimas, estetika, kvapas, spalvos ir panašiai. Yra ir tokių, kurie valgo, nes padėta, ar tiesiog susimokėjo už maistą.
Vartotojai dažnai pasirenka tam tikrą maisto produktą dėl numanomų jo keliamų pojūčių, kuriuos prisimena iš ankstesnių patirčių jį valgant bei apie kurias gali sufleruoti ir maisto ar gėrimo spalva. Pasak didžiausios šalyje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovo Mariaus Gudausko, kadangi spalvos veikia emocijas, jos taip pat atlieka vaidmenį sukeliant tam tikras reakcijas į produktą, turi įtakos jo pasirinkimui.
„Pavyzdžiui, „Elmenhorster“ apelsinų sultys, kurios Lietuvoje jau ne vienerius metus išlieka pačios populiariausios – pernai atlikta šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad kas antras (56 proc.) pirmenybę teikia apelsinų sultims. Jas yra įprasta gerti rytais, per pusryčius, ir ne tik todėl, kad apelsinų sultyse yra naudingų maistinių medžiagų, bet ir todėl, kad citrusiniai vaisiai asocijuojasi su vasara, gera nuotaika, vien jų kvapas suteikia energijos. Be to, geltona spalva laikoma įkvepiančia optimizmo ir geros nuotaikos, o oranžinė – energizuojančia. Žmonės tikisi, kad tokį poveikį suteiks ir stiklinė sulčių, todėl renkasi ja pradėti dieną“, – komentuoja M. Gudauskas.
Vaisiai, uogos, daržovės yra spalvoti, tai lemia ir iš jų pagamintų sulčių spalvą. Ryškios maisto spalvos dažnai asocijuojasi su desertu, todėl ir akį traukiančios ryškios sulčių spalvos galimai yra viena priežasčių, kodėl kas trečias vartotojas Lietuvoje sultis vartoja kaip desertą.
„Vaisių sulčių spalva būna nuo geltonos iki oranžinės, žalsvos, ryškiai raudonos, priklausomai, iš ko sultys pagamintos. Intensyvios spalvos asocijuojasi su šventiškumu, tad trečdalis gyventojų sultis vartoja kaip desertą – norėdami pasilepinti, pagerinti nuotaiką“, – pažymi M. Gudauskas.
Įtakos turi indų spalva
Psichologė tikina, kad už maisto produktų ar patiekalų spalvą ne mažiau svarbi yra indų, iš kurių yra valgoma, spalva, taip pat jų forma ir dydis. Yra atlikti tyrimai, kurie atskleidė, kad valgant iš baltos lėkštės suvalgoma mažiausiai, o iš turkio spalvos – daugiausiai. Visgi spalvos ir jų įtaka yra labai individualus dalykas, tad žmonės galėtų patys stebėti, kaip jų apetitą ar potraukį maistui lemia skirtingų formų indai, jų ar maisto spalva.
Kalbėdama apie spalvų įtaką maisto skanumui, R. Kanapeckaitė sako, kad šis aspektas gali būti nulemtas ir kultūriškai.
„Galime labai gerai pastebėti, kaip maisto spalva veikia žmones, jei, pavyzdžiui, svečiams iš tolimesnių užsienio šalių pasiūlysime šaltibarščių. Mums rožiniai šaltibarščiai yra įprasti, tačiau užsieniečiai, kuriems toks patiekalas yra neįprastas, dažnai sako, kad šaltibarščių spalva nekelia apetito“, – dalijasi R. Kanapeckaitė.
Maistas tampa ritualu
R. Kanapeckaitės teigimu, žmonės į maistą dažnai žiūri kaip į pramogą, susikuria su juo susijusius ritualus. Tuomet tam tikras mėgstamas maisto produktas ar patiekalas tampa tarsi terapija emocinei savijautai pagerinti, kažko gero pažadu. Pavyzdžiui, atsibudus prastos nuotaikos yra žinoma, kad ji pagerės išgėrus apelsinų sulčių ar suvalgius cinamonu kvepiančią bandelę. Žmogus yra susikūręs sau lūkestį, kad tam tikras maisto produktas pagerins dieną. Tai yra išmoktas elgesys, tokiais atvejais maistas yra stimulas tam tikrai organizmo reakcijai susidaryti.
„Pateiksiu moksliniais tyrimais nustatytą maisto įtakos pavyzdį. Daugeliui filmo peržiūra kino teatre neatsiejama nuo spragėsių valgymo. Buvo aiškinamasi, kiek svarbi yra spragėsių kokybė žiūrint filmą, ar ji nekvestionuojama, nes tai neatsiejama filmo dalis. Filmo žiūrovams buvo patiekti savaitės senumo spragėsiai. Paaiškėjo, kad žiūrovai nė nepastebėjo skirtumo ir jokių skundų dėl kokybės neišsakė“, – sako R. Kanapeckaitė.
Ritualai, susiję su maistu, yra teigiamas dalykas, kol nekelia rizikų žmogaus sveikatai. Pašnekovė tik pataria atkreipti dėmesį, kokiai emocijai užplūdus kokį maistą valgome. Yra ištirta, kad pykčio metu žmonės dažniau renkasi kietą maistą, kurį reikia labiau kramtyti ir kramtymo pojūtis suteikia jausmą, kad situacija yra valdoma. Tuo tarpu būdami liūdni dažniau griebiamės raminančio, į vaikystę nukeliančio maisto – manų košės ar ledų.
