Sėklidės vėžys

Sėklidės vėžys nustatomas 1-2 iš 100 000 vyrų. Nors tai vienas iš retesnių susirgimų, tačiau paskutinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje juo suserga vis daugiau jaunų vyrų. Sėklidės vėžiu dažniausiai serga 15-44 metų vyrai, nors susirgimas pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse.

Riziką susirgti sėklidžiu vėžiu didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), kuriuos gali sąlygoti genetiniai veiksniai ir mitybos ypatumai. Persirgtos infekcinės bei venerinės ligos taip pat didina sėklidžių vėžio riziką. Šio vėžio rizika gali būti susijusi su trauma (pvz., kapšelio sutrenkimas) ar su kriptorchrizmu (tai patologija, kuomet sėklidė nenusileidžia į kapšelį).

Anatomija ir funkcijos

Sėklidės – dvi vyro reprodukcinės liaukos, randamos odos maišėlyje – kapšelyje.

Sveikos sėklidės yra nedidelės, kiaušinio formos, vidutiniai kietos konstitencijos, tolygios struktūros liaukos. Vidutiniškai vienos ilgys 4,5 cm, plotis 2-2,5 cm, storis 2,5-3 cm. Sveria apie 15-25 g. Jos sudarytos iš daugybės kanalelių, pertvarų, kraujagyslių, nervų. Iš sėklidės išeina daug kanalelių, kurie virsta vingiuotais latakeliais, sudarydami virš sėklidės esantį sustorėjimą –priedelį. Iš jo išeina stambus sėklinis virželis, kuris atsiveria į šlapinimosi kanalą.

Sveikos sėklidės atlieka šias funkcijas:

Gamina lytines ląsteles – spermatazoidus.
Produkuoja lytinius hormonus, kurie apsprendžia vyriškus požymius (plaukotumą, balso storumą, barzdos bei ūsų augimą ir kt.)

Simtomai

Sergant sėklidžių ligomis, jos gali būti:

skausmingos,
padidėti ar sumažėti,
jose gali atsirasti mazgų ar susikaupti skysčio;
gali atsirasti tokios problemos, kaip nevaisingumas, lytinės potencijos sumažėjimas ar išnykimas.

Diagnostika

Sėklidės rekomenduojama bent kartą mėnesyje tirti pačiam. Geriausiai, pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą, lengviau įsimenama. Geriausia vieta ir laikas tyrimui yra šilta vonia po išsimaudymo. Tuomet kapšelis (odos maišelis) yra atsipalaidavęs ir jūs galite lengviau surasti pakitimus.

Kaip tirti?

Paimkite sėklidės į rankas taip, kad nykštys ir pirštai gerai jaustų visas sėklidės puses.

Lengvai paspausdami apčiuopkite kapšelyje esančius organus.

Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.

Tokiu būdu ištyriamos abi sėklidės. Suradę kokius nors pakitimus (mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kt.) arba ką nors įtardami – būtinai kreikitės į gydytoją, geriausiai – urologą.

Pirmiausia gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės sėklides, kitus organus, paskirs tyrimus.

Kraujo tyrimu nustatomas bendra organizmo būklė, reakcija į susirgimą. Kraujo tyrimas atspindi inkstų, kepenų ir kitų organų, jų sistemų veiklą, sugebėjimą atlikti pagrindines funkcijas. Kraujas imamas iš piršto ir iš venos.

Šlapimo tyrimas suteikia gydytojui informaciją apie inkstų darbą, ar nėra uždegimo, kitų pakitimų šlapimo organuose.

Rentgenografija parodo plaučių, limfmazgių krūtinės ląstoje, kitų organų būklę.

Echoskopija parodo apžiūrimų organų struktūrą, jos pakitimus, organų tarpusavio santykį. Echoskopijos pagalba galima atlikti kai kurias gydomąsias bei diagnostines procedūras. Tyrimas kartais reikalauja papildomo paruošimo (pvz., klizmų).

Izotopinis tyrimas atliakamas tikslu išaiškinti inkstų veiklą, šlapimo nutekėjimą iš inkstų. Tai tyrimas, kuriuo metu į veną suleidžiamos greitai suyrančios radioaktyvios medžiagos, kurias registruoja spacialus aparatas.

Inrtaveninės urogramos – tai rentgeno tyrimas, kurį gali paskirti gydytojas papildyti žinias apie šlapimo sistemą. Jo metu į veną leidžiami medikamentai, kuriuos išskiria inkstai. Tie preparatai užpildo šlapimo sistemos ertmes ir matomi rentgeno nuotraukose, kurios atliekamos tam takrais laiko intervelais. Šis tyrimas reikalauja specialaus organizmo paruošimo.

Galimi ir kiti, auksčiau neaprašyti tyrimai. Tyriomų kiekį ir eiliškumą parenka gydantis gydytojas.

Gydymas

Sergant sėklidės vėžiu taikomas kompleksinis ir kombinuotas gydymas. Sėklidės vėžio atveju būtina pašalinti seklidę. Vėliau gali tekti gydyti radioaktyviais spinduliais ar taikyti polichemoterapiją.

Operacinis gydymas

Sėklidės pašalinimas – operacija, kuri atliekama perpjaunant kapšelio odą or pašalinant sėklidė su priedeliu, sėkliniu virželiu. Operacija gali būti atliekama tiek bendroje nejautroje (pilnai užmiegant), tiek spinalinėje narkozėje (suleidus medikamentus į nugaros smegenų dangalus), – tuomet išnyksta jutimai apatinėje kūno dalyje. Galima ir vietinė nejautra.

Būtina žinoti, kad vienos likusios sėklidės pakanka normaliam lytiniam gyvenimui bei apvaisinimui.

Gydymo eigoje galima ir kita operacija – šalia kraujagyslių esančių limfmazgių pašalinimas. Tai sudėtinga operacija. Ji atliekama tik bendroje narkozėje. Pjūvis būna ilgas vidurinėje pilvo linijoje. Po operacijos pirmas paras bus skiriamos lašelinės infuzijos (vaistai į veną), pradžioje neleidžiama valgyti, vėliau leista tik gerti nesaldžius negazuotus skysčius, leidžiami medikamentai į raumenis. Palaipsniui atsistatant žarnyno veiklai, galėsite normaliai maitintis. Šios operacijos būtinumą Jums išaiškins gydantis gydytojas.

Gali būti ir kitos operacijos. Tai priklausys nup pakitimų Jūsų organizme. Prieš kiekvieną operaciją reiklaingas organizmo paruošimas. Dieną prieš operaciją rekomenduojama nevalgyti duonos, mėsos, daržovių. Vakare skiriamos klizmos kad išsivalytų žarnynas. Jos statomos ir ryte, operacijos dieną. Tam, kad galėtumėte gerai išsimiegoti bus paskirti raminamieji preparatai. Operacijos dieną, anksti ryte būtina nuskusti pjūvio vietą. Jei operuos sėklidę, reikia nuskusti plaukus nuo kapšelio odos, kirkšnių ior gaktos. Jei operuos pilvą – būtina nuskusti plaukus vidurinėje pilvo linijoje nuo pat gaktos iki krūtinkaulio. Kaip tai atlikti Jums paaškins gydantis gydytojas.

Chemoterapija

Esant reikalui, gydytojas skiria medikamentai, veikiančias vėžines ląsteles. Dažniausiai skiriami keli medikamentai pagal tam tikras schemas. Jie gali būti leidžiami į veną, į raumenis. Šie medikamentai stabdo vėžinių ląstalių dauginimąsi, jų vystymąsi ir augimą.

Spindulinis gydymas

Priklausomai nuo ląstelių, rastų pakitusioje sėklidėje, gali būti paskirtas gydymas radioaktyviais spinduliais. Specialiais aparatais, kuriuose randasi radioaktyvus elementai, pagal gydytojo radioterapeuto paruoštą planą bus švitinamos tam tikros kūno vietos. Paprastai gydymo kursas trunka ilgai nuo 10 iki 20 seansų. Gali būti švitinamos įvairios kūno vietos: kirkšnis, pilvo apatinė ar viršutinė dalis, krūtinė. Tai priklauso nuo randamų pakitimų.

Stebėsena

Po operacijos, spindulinio gydymo ar chemoterapijos reikalingas reguliarus paciento sveikatos stebėjimas, kad laiku būtų pastebėtas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Pacientų ilgalaikę stebėseną po sėklidės vėžio gydymo atlieka bendrosios praktikos gydytojas, konsultuodamasis su onkologais bei urologais.

Pirmaisiais metais po gydymo rekomenduojama apsilakyti pas gydytoją 1 kartą per mėnesį. Antrais metais kas 2 mėnesius, trečiais – kas 4 mėn., ketvirtais ir vėliau – kas 6 mėnesius.

Apsilankymo metu gydytojas atlieka klinikinę apžiūrą, gali paskirti plaučių rentgenogramą, vėžio žymenis (AFP, hCG, LDH) ir kt.

Anatomija ir funkcijos

Simtomai

Diagnostika

Gydymas

Stebėsena

lazerineklinika.lt

eraesthetic.shop