Famisano

Lizdinė alopecija

Lizdinė alopecija (alopecia areata) – tai besimptomis, be matomų odos pokyčių židininis galvos, barzdos ar visų plaukų iškritimas.

Epidemiologija. Atsiranda esant bet kokio amžiaus, dažniausia 5-45 metų. Vienodai dažnas vyrams ir moterims.

Etiologija. Nežinoma. Apie 25 proc. esti šeiminiai atvejai. Galbūt autoimuninė liga, pažeidžianti plauko svogūnėlį.

Dažnai susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis: vitamino B12 stokos sukelta mažakraujyste, Hashimoto tiroiditu, autoimunine šeimine poliendokrinopatija, baltme ir kitomis.

Klinika. Per kelias savaites atsiranda apvalių, ovalių ar netaisyklingų iškritusių plaukų židinių, dažniausiai monetos dydžio. Jų esti vienas, keli arba dauginiai. Plaukams slenkant aplink židinį lengvai išsipeša. Oda dažniausia nepakitusi, tik retai šiek tiek parausta.

Kai iškrinta visi galvos plaukai, vadinama totalia alopecija (alopecia totalis). Kai iškrinta visi plaukai, net ir antakių, blakstienų, taip pat pūkiniai, tada vadinama universalia alopecija (alopecia universalis). Subjektyvių požymių nėra, tačiau kartais ligoniai jaučia odos dirginimą ar skausmą. Gali būti pažeisti nagai. Nago plokštelė plona, duobėta.

Lokalizacija. Dažniausia plaukuotoji galvos dalis, rečiau barzda, antakiai, blakstienos. Rečiausiai iškrinta visur.

Eiga. 80 proc. ligonių plaukai atauga. 30 proc. atvejų liga recidyvuoja. Blogesnė prognozė, kai liga dažnai atsinaujina, iškrinta pakaušio plaukai, yra pažeisti nagai ir liga pasireiškia brendimo laikotarpiu. 5 proc. ligonių plaukai neatauga.

Histopatologija. Plaukų maišeliai sumažėję, apsupti limfocitų infiltrato. Plaukų spenelių kraujagyslės iš pradžių išsiplėtusios, o vėliau užakdamos susiaurėja.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos. Reikia skirti nuo įgimtos atrichijos, simptominių atrichijų, sifilitinės, medikamentinės (priešvėžinių prepratų sukeltos) alopecijos, grybelinių ir randinių alopecijų.