Dilgėlinė yra viena dažniausių odos ligų, kuri nors kartą gyvenime pasireiškia net ketvirtadaliui pasaulio gyventojų. Paprastai dilgėlinė retai kelia pavojų gyvybei, tačiau pasikartojantys jos simptomai, ypač kartu su angioedema, gali būti sekinantys, smarkiai pabloginti sergančiojo gyvenimo kokybę, o kartais ir pavojingi gyvybei.
Šiandien dilgėlinė suvokiama kaip nevienalytė grupė ligų, kurioms būdingas vienodas požymis – odos bėrimas pūkšlėmis.
Dilgėlinė (lot. Urticaria) – tai greitas pūkšlių susiformavimas, kartais su angioedema ( žiūr. žemiau).
Pūkšlės požymiai :
- bėrimo centre įvairaus dydžio odos paburkimas su apjuosiančiu paraudimu;
- niežėjimas ar deginimo pojūtis;
- migruojantis bėrimo pobūdis; bėrimas įprastai išnyksta per 1-24 val.
Angioedemos (lot. Angioedema) požymiai:
- staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio paburkimas;
- dažniau skausmingas, niežulys nebūdingas;
- kartu gleivinių paburkimas (dažnai);
- bėrimas išnyksta lėčiau, paprastai per 72 val.
Pagal trukmę dilgėlinė skirstoma:
- Ūminė – kai pūkšlės kartojasi ne ilgiau nei 6 savaites.
- Lėtinė – odos bėrimas pūkšlėmis kiekvieną dieną ar rečiau trunka ilgiau nei 6 savaites. Dažniausias lėtinės dilgėlinės tipas – fizinė dilgėlinė.
Dažniausiai dilgėlinę sukeliantys (provokuojantys) veiksniai pateikiami 1 lentelėje. Imunoglobulino(Ig)E gamybą ir alerginę dilgėlinę sukelia vaistai, maisto alergenai, infekcija. Maisto priedai (pavyzdžiui, benzoinė r., glutamatai, sulfitai ir kt.), dažai (pavyzdžiui, tartrazinas), kai kurie vaistai (pavyzdžiui, aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, morfinas, kodeinas ir kt., fiziniai veiksniai (vanduo, šaltis, UV spinduliai, vibracija, fizinis krūvis) sukelia neimuninę dilgėlinę. Susiformavę autoantikūnai IgE (anti-IgE) ar IgE receptoriui (anti-FcεRIα) sukelia autoimuninę dilgėlinę.
Ūminė infekcija, ypač virusinė kvėpavimo takų, yra dažniausia ūminės dilgėlinės priežastis (28-62 proc. atvejų). Kita dažna priežastis – antibiotikai (ypač penicilino grupės) ir NVNU. Vaikams ūminę dilgėlinę dažniausiai sukelia maisto alergenai, kūdikiams – karvės pienas. Maždaug pusei sergančiųjų ūmine dilgėline ligos priežastis lieka neišaiškinta, tuomet diagnozuojama idiopatinė dilgėlinė.
Lėtinės dilgėlinės priežastį nustatyti dar sudėtingiau negu ūminės. Ją gali provokuoti lėtinės uždegiminės ligos (pvz., gastritas, GERL, cholecistitas), infekcijos (pvz., A, B hepatito viruso, bakterinė nosiaryklės, dantų infekcija, Yersinia, H. pylori infekcija virškinamajame kanale, kandidamikozė, helmintozė). Neįrodytas piktybinių navikų ir dilgėlinės derinys. 75-80 proc. sergančiųjų lėtine dilgėline priežasties nustatyti nepavyksta, tuomet diagnozuojama lėtinė idiopatinė dilgėlinė (LID).
1 lentelė. Dilgėlinę sukeliantys (provokuojantys) veiksniai
| Vaistai ir cheminės medžiagos |
Salicilatai ir NVNU, opiatai, radiokontrastiniai preparatai, penicilinas, sulfonamidai, benzoatas, insulinas, tartrazinas (vitaminai, geltonos spalvos tabletės), maisto priedai |
| Maisto produktai |
Riešutai, uogos, žuvis, jūros gėrybės, bananai, vynuogės, pomidorai, kiaušiniai, sūris ir kt. |
| Kontaktinės medžiagos | Vilna, šilkas, profesinės aplinkos veiksniai |
| Kosmetikos priemonės |
Dažai, plaukų, nagų lakas, burnos skalavimo skystis, dantų pasta, kvepalai, rankų kremai, muilas, repelentai nuo vabzdžių |
| Fiziniai veiksniai |
Dermografizmas, šviesa, spaudimas, šiluma, šaltis, vanduo, vibracija |
| Įkvepiamieji alergenai | Gyvūnų, žiedadulkių |
| Infekcijos |
Dantų abscesas, sinusitas, otitas, cholecistitas, pneumonitas, cistitas, hepatitas, vaginitas |
| Grybeliai ir kiti parazitai |
Candida, niežai, helmintai (žarnyno kirmelės) |
| Sisteminės ligos |
Reumatas, reumatoidinis juvenilinis artritas, leukemija, jungiamojo audinio ligos, vaskulitai |
| Endokrininė patologija | Hipertirozė, mėnesinės, hormonų pokyčiai |
Diagnozavus dilgėlinę, pagal bėrimų pobūdį ir niežėjimo intensyvumą nustatomas ligos aktyvumas nuo 0 iki 6 balų (2 lentelė). Kadangi dilgėlinė yra kintanti liga, rekomenduojama jos aktyvumą nustatyti kelių parų laikotarpiu.
2 lentelė. Dilgėlinės aktyvumo vertinimas (nuo 0 iki 6 balų)
| Balai | Pūkšlių pobūdis | Niežėjimas |
| 0 | Nėra | Nėra |
| 1 | Lengvos eigos (<20 pūkšlių /24 val.) | Nedidelis |
| 2 | Vidutinio sunkumo (21-50 pūkšlių/24 val.) | Vidutinis |
| 3 |
Intensyvus (>50 pūkšlių/24 val. ar didelės susiliejančios) |
Stiprus |
