Žmogus yra gamtos kūdikis, ir kiekvieną pavasarį jis kartu su gamta pabunda iš žiemos miego. Tiesa, šiuolaikinis žmogus nuo gamtos yra gana smarkiai atitrūkęs, todėl ir jo prabudimas pavasarį dažnai nebūna lengvas. Daugumą kamuoja pojūtis, tarsi esame „sunkūs“. Kodėl taip yra? Kalbamės su neurologu, holistinės medicinos gydytoju Raimondu Greičiumi.
Kodėl šiuolaikinis žmogus dažnai pasijunta tarsi „apsunkęs“, ypač pavasarį, kai pradeda šviesti saulė, atbunda gamta? Rodos, kartu su ja pabusti taip sunku…
Šiuolaikinis žmogus atitolęs nuo gamtos ir gyvena ne pagal jos dėsnius. Jis pats susikūrė gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą, vartoja sintetinius vaistus, dažnai serga. Netinkama mityba, mažas judrumas daro didžiulę žalą žmogaus organizmui.
Atrodo, apie tai jau prirašyta ir prikalbėta, bet vis tiek tema neišsemiama. Kiekvieną pavasarį sulaukiame daugybės pacientų, kuriems reikalinga pagalba. Jie neturi energijos, jaučiasi išsekę, pavargę, jiems sunku atsikratyti antsvorio.
Kiek tokią mūsų būseną lemia tai, ką „dedame į burną“?
Labai daug. Didelę žalą daro nitratai, kurie ant mūsų stalo atkeliauja kartu su daržovėmis, vaisiais. Intensyvus ūkininkavimas ir konkurencija, siekiant išauginti kuo didesnį derlių, skatina gausų trąšų naudojimą, kurios nitratų pavidalu kaupiasi daržovėse, vaisiuose. Šiuolaikinis žmogus valgo per daug, per dažnai, kaloringą, riebų, rafinuotą maistą. Trumpos dienos, lietinga lietuviška žiema daugelį žmonių prikausto prie sofų, jie nenori niekur eiti, ir populiariausias laisvalaikis – maistas ir televizoriaus žiūrėjimas. Alkoholis ir rūkymas taip pat prisideda prie organizmo taršos, kaip ir nepakankamas skysčių vartojimas, nes būtent skysčiai galėtų padėti išplauti visus šlakus ir nuodus. Taip organizmas užteršiamas, žmogus priauga svorio, ypač tai jaučiame žiemą.
Kita blogybė, apie kurią vis garsiau kalbama, – elektros smogas (elektros teršalai). Teigiama, kad 50 Hz elektros tinklas supa dabartinį žmogų dieną naktį. Jeigu anksčiau, išjungę elektros lemputę, buvome tikri, kad elektros srovė mūsų aplinkoje necirkuliuoja, šiandien tuo pasidžiaugti negalime. Elektros instaliacija sukuria elektros lauką – vieną smogo komponentą. Šiuolaikiniai pasiekimai – kompiuteriai, belaidis internetas („Wi-Fi“), belaidės ausinės, radio- ir išmanieji telefonai, televizoriai, šaldytuvai ir kiti buities prietaisai skleidžia kenksmingą žmogaus organizmui elektromagnetinę spinduliuotę – kitą smogo komponentą. Pavojingiausias belaidžio interneto ryšys, nes jo dažnis yra 2,45 GHz, prilygstantis mikrobangų krosnelės dažniui, kuris daro didžiulę žalą žmogui, nes, vaizdžiai kalbant, įkaitina, „užvirina“ ląstelių baltymus. Taigi ląstelės struktūros pažeidimas gali sukelti jos išsigimimą, pvz., išprovokuoti jaunų ląstelių dauginimąsi, o toks procesas gali reikšti onkologinės ligos pradžią.
Kodėl žiemą sukaupiame daugiau šlakų, toksinų?
Žiema ne tik sumažina žmonių aktyvumą, bet neretai padidina ir vaistų vartojimą. Kaip žinoma, šaltuoju metų periodu daugėja peršalimo ligų, gali paūmėti kitos lėtinės ligos. Suprantama, kad didėja ir vaistų vartojimas. Cheminiai vaistai šalinami per kepenis, inkstus, bet dažnai net ir nepašalinami.
Žiemą žmogaus organizmas gauna mažiau saulės šviesos, todėl blogiau veikia ir detoksikacijos procesai, todėl atitinkamai daugiau kaupiasi ir toksinų. Saulės šviesa gerina kraujotaką, suaktyvina imuninę sistemą, teigiamai veikia organizmą. Todėl dėl šviesos trūkumo nulemtų kraujotakos spazmų šaltuoju metu laiku lėtėja medžiagų apykaita, o kartu ir toksinų utilizacija per inkstus, kepenis.
Kas yra toksinai?
Toksinai – tai įvairios medžiagos, kurios susidaro, kaip jau minėta, valgant sintetinį maistą, taip pat kai vartojama per daug gyvulinės kilmės (mėsos) produktų, cheminių vaistų, dėl užteršto oro, aplinkos, vandens, rūkymo, alkoholio vartojimo. Toksinai susidaro ir pačiame organizme, pavyzdžiui., irstant mikrobams, vykstant medžiagų apykaitos procesams. Iš graikų kalbos kilęs žodis „toksinai“ reiškia nuodai.
Kaip toksinai kenkia organizmui? Ar tiesa, kad jie trukdo mesti svorį?
Toksinai trukdo mesti svorį, nes „užkemša“ organizmo filtrus. Natūralūs organizmo filtrai – tai inkstų ir šlapimo, virškinamosios sistemos, plaučių gleivinė, prakaito liaukos, odos paviršius. Šalinant toksinus, kartu dalyvauja ir limfinė sistema. Kai toksinų susikaupia daug, padidėja krūvis inkstams, kepenims, ir jie nesugeba visų toksinų utilizuoti. Žinoma, kad inkstų priešai yra baltymai, nes jie užkemša inkstų kanalėlius. Baltymų randama įvairiuose maisto produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, žuvyje, todėl šių produktų vartojimą reikėtų riboti, norint, kad organizmas nebūtų teršiamas. Taigi toksinai labai trukdo mesti svorį, nes sutrikdo detoksikaciją, o ypač pavasarį visos moterys nori atrodyti lieknos, gražios, patrauklios.
Kokie požymiai rodo, kad organizmas užterštas toksinais? Koks maistas turi itin daug toksinų?
Pirmieji požymiai, kad žmogaus organizmas užterštas toksinais, – padidėjęs jautrumas, neatsparumas ligoms ir infekcijoms, energijos stygius, antsvoris. Neįtikėtina, bet žmogus savo viduje gali sukaupti vidutiniškai 5–6 kg šiukšlių, o nutukę žmonės – iki 24 kg.
Toksinų kiekis padidėja, kai per dieną suvartojame daugiau kalorijų negu išeikvojame. Kenksmingų medžiagų, šlakų kiekį didina ir jau minėti nitratai, kurių itin daug patenka į žaliavalgių organizmą. Juk kuo daugiau vartojame žalių vaisių ir daržovių, tuo daugiau suvalgome ir nitratų, kurių patektų mažiau, jeigu produktus apdorotume termiškai.
Kad įkaitinti riebalai kancerogeniški, t.y. gali sukelti vėžį, jau žinome. Tačiau ne ką mažiau kenksmingi ir itin aukštoje temperatūroje apdoroti angliavandeniai: ne tik bulvytės, traškučiai, riešutai, bet ir sausi pusryčiai, kurie laikomi itin sveiku maistu. Todėl svarbu žinoti, ar sausų pusryčių sudedamosios dalys – grūdai, vaisiai – buvo ruošiami naudojant itin aukštos temperatūros džiovinimo įrangą. Jei taip, šiame produkte bus sukaupta kancerogeninių medžiagų, ir šie toksinai yra labai pavojingi.
Taigi toksinai, kurie kaupiasi žmogaus organizme ir nėra pašalinami, yra kenksmingi. Jie gali pažeisti endokrininę ir imuninę sistemą, veikti kancerogeniškai.
