Periodonto ligos, kurių pagrindinė priežastis yra apnašų kaupimasis aplink dantis, pakankamai plačiai paplitusios Lietuvoje, teigia Kauno Implantologijos Centro gyd., burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dainius Razukevičius. Tyrimai rodo, kad beveik 90% žmonių turi tam tikro sunkumo šios ligos požymių. Negydant periodontito, pirminiai klinikiniai požymiai laikui bėgant progresuoja į sunkias periodontito stadijas, kurios pasireiškia danties paslankumu, o galiausiai ir danties netekimu. Pagrindinis šios ligos pavojus yra tas, kad simptomai vystosi lėtai ir be skausmo, tad ilgus metus pacientas ligos gali net nepastebėti.
Laiku kreiptis į gydytoją yra itin svarbu, nes periodonto ligos neigiamai veikia viso organizmo sveikatą, o nustatyti tikslią diagnozę, įvertinti prognozę ir paskirti tinkamą periodonto patologijos gydymą gali tik gydytojas, ištyręs Jūsų burnos ertmės būklę.
Kas yra periodontas?
Periodontas – tai audinių kompleksas, supantis dantį. Jis susideda iš dantenų, žandikaulio alveolinio kaulo ir danties raiščio. Dantis kaule tvirtinasi periodontalinio raiščio pagalba duobutėje, kuri yra vadinama alveole. Dantenos dengia kaulą ir tiesiogiai susijungia su danties paviršiumi. Tarp dantenų ir danties susiformuoja vagelė, kurios gylis paprastai siekia 1-3 mm. Dantenų vagelė yra natūralus barjeras infekcijos patekimui.
Kodėl išsivysto dantenų uždegimas (gingivitas) ar periodontitas?
Kai paciento individuali burnos higiena nėra pakankama ar taisyklinga, dantų paviršiuose kaupiasi minkštos apnašos, kuriam laikui bėgant mikroorganizmų koncentracija didėja. Jeigu apnašos neišvalomos įprastomis higienos priemonėmis, dantenos paburksta, pradeda kraujuoti – vystosi dantenų uždegimas. Vėliau vyksta minkšto apnašo mineralizacija – jo virtimas akmeniu. Akmuo formuojasi ant dantų ne tik virš dantenų, bet ir po jomis.
Kokie požymiai nurodo periodontito vystymąsi?
• dantenų paraudimas;
• dantenų kraujavimas,
• dantenų nusmukimas ir dantų šaknų apsinuoginimas (vizualiai pailgėja dantys),
• tarpų tarp dantų atsiradimas dėl kaulo tirpimo,
• dantų paslankumas ir padėties keitimas,
• dantų jautrumas į šaltą, karštą, rūgštų maistą,
• nemalonus kvapas iš burnos.
Ligos paūmėjimo periodu gali formuotis pūlingos išskyros, o kai jos išsiskiria iš kišenių, pacientas jaučia skausmą. Be abejo, pacientas tokius požymius lengvai gali pastebėti, bet tai jau pažengusio proceso simptomai. Pirmas simptomas yra dantenų kraujavimas, kuris lengviausiai pastebimas valant dantis. Tik pastebėjus kraujavimą, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją periodontologą, kad jis tiksliai nustatytų diagnozę ir kuo skubiau užkirstų kelią tolimesniam ligos vystymuisi, pasakoja Kauno Implantologijos Centro gyd., veido, burnos ir žandikaulių chirurgas Dainius Razukevičius.
Tam, kad nustatyti tikslią periodontito diagnozę, reikia atlikti nuodugnų ištyrimą: matuojamos dantenų kišenės, įvertinamas kaulo patirpimo kiekis, nustatomas dantų paslankumas. Visi šie duomenys įrašomi į specialų tam pritaikytą periodonto žemėlapį, kuris toliau analizuojamas ir nustatomos problematiškos vietos. Taip pat daroma panoraminė nuotrauka bendrai kaulo ir dantų būklei įvertinti bei fotografijos ir diagnostiniai modeliai, naudojami tolimesniam gydymo planavimui bei gydymo eigos stebėjimui.
Kadangi periodontito vystymuisi svarbų vaidmenį turi specifiniai mikroorganizmai ir paveldimumas, imamas pasėlis iš periodontinių kišenių tam, kad būtų nustatytas mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Taip pat atliekamas genotipo nustatymo testas, parodantis genetinį polinkį periodontitui.
Po pilno periodonto ištyrimo Kauno Impantologijos Centro gydytojai sudaro ir pristato tikslų gydymo planą pacientui.
Daugiau informacijos:
Mob. tel. +370 640 52 485
El. paštas Info@kicklinika.lt
Svetainė www.kicklinika.lt
Facebook
