30 metų daug ar mažai? Būtent prieš tiek metų buvo identifikuotas šis į kalafiorą panašus žmogaus imunodeficitinis virusas (ŽIV). Tai latentinis virusas, kuris patekęs į ląstelės šeimininkės genomą ir dažnai išlieka jame visą šeimininko gyvenimą.
AIDS tyrimams įsteigto fondo (amfAR) duomenimis, šiuo metu ŽIV serga daugiau nei 35 milijonai žmonių visame pasaulyje. Priešvirusiniai vaistai neišgydo, o tik sustabdo viruso plitimą organizme. Daug keblumų, gydant virusų sukeltas ligas, sukelia greitai atsirandantys vaistams atsparūs virusai mutantai. Vienintelė išeitis „priversti“ organizmą, atpažinti klastingą virusą ir iškart jį sunaikinti, vos tik jam patekus į organizmą. ŽIV vakcinos kūrimas didelis iššūkis visam mokslo pasauliui.
1985 m. skenuojamu elektroniniu mikroskopu daryta nuotrauka.
Mokslininkų komanda įsikūrusi „Beth Israel Deaconess medicinos centre“ (BIDMC) Bostone, žingsnis po žingsnio sėkmingai artėja prie ilgus metus neįmanoma misija laikyto reiškinio – ŽIV vakcinos. Mokslininkai, pasitelkdami duomenų bazėse sukaupta viruso genomine informacija, bioinformatikos metodais nustatė ŽIV vakcinos antigenus, dar žinomus kaip „mozaikos“ antigenus, kurie gali būti naudojami ŽIV vakcinos kūrime. Iš savo konkurenčių, ši ŽIV vakcina išsiskiria tuo, jog veikia nepriklausomai nuo viruso paplitimo pasaulyje regiono ir taip įgyja globalios ŽIV vakcinos vardą. Tiesa, ši vakcina vis dar „kandidatė“ ir klinikiniai tyrimai su žmonėmis dar nėra atliekami, tačiau mokslininkai jau kitais metais žada pradėti eksperimentus.
Viltis, dėl taip lauktos vakcinos sėkmės, sustiprina spalio 24 d. moksliniame žurnale „Cell“, publikuotas straipsnis, kuriame pateikti tyrimų su beždžionėmis rezultatai, įvertintas vakcinos saugumas bei veiksmingumas. Tyrimų rezultatai parodė, jog mozaikinės ŽIV vakcinos antigenai padėjo beždžionėms apsisaugoti nuo imunodeficitinio viruso. Šie sukurti mozaikos vakcinos antigenai pasižymi imunologine sąveika su įvairiais ŽIV virusais.
Imunizacijai buvo naudojami virusiniai vektoriai koduojantys ŽIV mozaikos Env/Gag/Pol antigenus. Env, Gag ir Pol yra trys pagrindiniai ŽIV viruso baltymai. ŽIV geba infekuoti beždžiones, tačiau sukelti pačios ligos – ne. Todėl po imunizacijos beždžionės buvo infekuojamos sukonstruotu „beždžioniškuoju“ žmogaus imunodeficitiniu virusu SHIV (angl. Simian/Human Immunodeficiency virus) virusu ir nustatomas organizmo gebėjimas blokuoti virusą.
Nors dauguma beždžionių po imunizacijos ŽIV vakcina užsikrėtė virusu, tačiau tikimybė užsikrėsti ŽIV po sąlyčio su virusu sumažėjo 87 – 90 %. Tyrimo metu nustatyta, jog imunizuotuose beždžionėse susidaro antikūnai prieš įvairias ŽIV atmainas. Antikūnai imuninio atsako metu veikia daugiafunkciškai, taip reaguodami į sudėtingus ir sunkai neutralizuojamus virusus. Šis tyrimas yra pirmasis pademonstravęs, kaip veikia, imunizuotos ŽIV vakcina, beždžionės imuninė sistema prieš sunkiai neutralizuojamus virusus.
Gauti tyrimo rezultatai parodo mokslinę pažangą ŽIV vakcinos kūrimo procese ir suteikia vilties, jog globali ŽIV vakcina turi potencialą ir ateityje padės išspręsti opią globalinę problemą.
Straipsnio autorė Jurgita Raškevičiūtė (Mikrobiologijos magistrantūros studentė)
