Kai kurie vaikai atrodo tarsi gimę būti blogi. Mokslininkai sako, kad tai gali būti tikra tiesa, praneša „Reuters”.
Tyrime, kuriame dalyvavo suaugę dvyniai ir jų vaikai, mokslininkai nustatė, kad blogą vaikų elgesį (peštynes, muštynes, pamokų nelankymą ar vagiliavimą parduotuvėse) lemia ne tik tėvų auklėjimas, bet ir genai.
Tirdami vaikų elgesį mokslininkai nustatė, kad konfliktai šeimoje veikia ir blogą vaikų elgesį. Tačiau iki šiol buvo neaišku, ar vedybiniai konfliktai tiesiogiai paveikia vaiką. Naujausi tyrimai rodo, kad vaiko elgesys priklauso nuo genų. Taigi tėvai, kurie iš prigimties linkę ginčytis, perduoda tokią prigimtį savo vaikams.
Virdžinijos universiteto gydytoja K. Paige Harden sako, kad konfliktai šeimoje nebūtinai lemia konfliktišką vaiko elgesį: „Labiau tikėtina, kad šeimoje vykstantys konfliktai yra sukelti dėl asmeninių tėvų konfliktinių savybių, kurios vaikams perduodamos genetiškai.”
K. P. Harden su kolegomis priėjo prie tokių išvadų ištyrę 1045 suaugusius dvynius ir jų vaikus. Kai kurios iš dvynių porų buvo identiški dvyniai (visi jų genai buvo identiški), kitos – ne identiški dvyniai (tokių dvynių sutampa tik kai kurie genai). Tokie tyrimai leidžia mokslininkams tyrinėti genų ir aplinkos poveikį vaikui.
K. P. Harden komanda nustatė, kad genetiniai bruožai vaidino didelį vaidmenį tėvų tarpusavio santykiuose ir ryšys tarp šeimyninio disbalanso bei vaikų elgesio rūpesčių glūdi genuose. Nors nėra tokio geno, kaip „ginčo” genas, tačiau aišku, kad charakterio bruožai, tarp kurių – konfliktiškas elgesys, yra paveldimi.
K. P. Harden sako, kad genai, kurie susiję su rizika, intrigų poreikiu ir kitais antisocialaus bendravimo bruožais, gali gadinti tėvų santykius ir persiduoti jų vaikams. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog konfliktai tarp tėvų nepaveikia vaikų ir tyrimų rezultatai jokiu būdu nesako, kad tėvų barniai neturi jokio poveikio vaikams.
